Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šašas.

Antraštė:

šãšas

Straipsnelis:

Gretindamas bl. skuja ~ sl. xvojâ su atitinkamomis jiems artimomis paralelėmis, autorius prieina išvadą, kad xvoja ‘pušis’ yra reliktinis. Tuo tarpu prasl. вочъ ‘pušis’ baltiškų atitikmenų neturi, o trečiasis slaviškas pušies pavadinimas sosna (s. r., r. сосна, č. sosna, slovk. sosna, le. sosna) [183], autoriaus [taip pat žr. J. Zubatý, Studie a články, I, 2, Praha, 1949, p. 99–100] siejamas su lie. sãšas. Kadangi Polesėje pušimi vadino seną, paprastai su dreve medį (su atsilupusia žieve), tai lie. šašnà apibrėžimas ‘padengtas piktšašiais, pūliašašiais’ visai jam galėjo tikti. Atitinkamas vakarinių baltų variantas turėjo formą *sasná ir veikiausiai būtent jis yra sl. sosna šaltinis. Autorius tokiu būdu rekonstruoja sosna xvoja ‘sena, apdžiūvusi pušis’ su paskesne semantine kondensacija sosna. Be to, Polesėje tokie medžiai vadinosi соснoватыми. Ιš kitos pusės, yra žinomas Polesėje priimtas kitas pažyminys leksemai xvoja, taip pat baltiškas pagal kilmę: кленая хвоя (lie. klỹpti ‘linkti, kreivintis’).

Šaltinis:

Мартынов 1984, 183–184

Antraštė:

šãšas

Straipsnelis:

Visai pagrįstai bl. žodžius lie. šãšas, šãšti, šašúotas, šašiuka ‘toks augalas (le. ostrupialec)’, šìšti ‘šašai atsiranda’, la. sasi ‘nedidelės votys’) galime kildinti iš senojo kamieno *(kso-ks- (*ksi-ks-). Šie bl. žodžiai nesėkmingai gretinti su sl. sosna (J. Zubatý. Etymologien. BB XVII, 1891, 326; Vasmer II 702; Fraenkel I 996).

Šaltinis:

Мельничук 1966 (1968), 219

Antraštė:

šãšas

Straipsnelis:

žr. šeškas

Šaltinis:

Karaliūnas 1970d, 209–210