Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šešuras.

Antraštė:

šẽšuras

Straipsnelis:

Kad bl.-sl. kalbose yra daug formų, kurios neatitinka taisyklės ir rodo kentuminį elgesį, yra seniai žinoma ir dažnai tyrinėjama. Iš didelio tokių atvejų [liter.: Miller, D. G., Pure velars und palatals in Indo-European: a rejoinder to Magnusson, Linguistics 178 (1976) p. 53; reikėtų pridėti dar Bernabé Pajares, Emerita 39 (1971) p. 96–101…] skaičiaus minėtini: s. i. śváśura- ‘šešuras, Stiefvater’, lie. šẽšuras, bet. s. r. ir bžn. sl. svekrъ […].

Šaltinis:

Tischler 1990, 80

Antraštė:

šẽšuras

Straipsnelis:

Giminystės santykius nusakantys ide. kalbų žodžiai, kuriuose slypi sangrąžinis įvardis *seu̯e, *su̯e bei morfema *k̑uro-: *k̑rū- (k būna ir nepalatalinis): lo. socer, s. socerus, -ēri m. ‘uošvis’, f. socrus, -ūs ‘uošvė’ < *sve-kuro-, *sve-krū-; gr. ἑκυρός m. ‘uošvis, vyro tėvas’, f. ἑκυρά m. ‘uošvė’; germ. *sve-hura- slypi s. v. a. swigar, -er, v. v. a. swiger, n. v. a. schwieger f. ‘uošvė’ < germ. *sve-grū-, bžn. sl. svekrъ m. ‘socer’, f. svekry ‘socrus’ (-y < -ū-s). Čia dar skirtini ir s. i. śvaśura-ḥ m. ‘uošvis’, f. śvaśrū-ḥ ‘uošvė’ bei lie. šẽšuras m. ‘uošvis, vyro tėvas’. Suminėtos lytys, reiškiančios ‘uošvis’, ‘uošvė’ etimologiškai neanalizuotos. Laikoma, kad auksčiau pateiktos leksemos remiasi *s(u̯)ek̑-uro- < *s(u̯)ek̑-. Kitokį lie. šẽšuras ir s. i. śvaśura-ḥ žodžio pradžios priebalsį linkstama aiškinti atsiradus dėl fonetinės asimiliacijos su toliau esančiu žodžio priebalsiais ś ir š. Man rodos patikimiau būtų šiuos žodžius laikyti dūriniais, susidedančiais iš sangrąžinio įvardžio *su̯e- ir daiktavardžio, kurio formą ir reikšmę būtina apibrėžti. Galimas daiktas, kad pastarasis daiktavardis giminiškas su ide. leksema, reiškiančia ‘ponas, šeimininkas, savininkas, Herr’ ir pan.: s. i. śūra- ‘stiprus, narsus’, m. ‘didvyris’, av. sūra- ‘stiprus, galingas’; gr. κῦρος n. ‘jėga, galia, valdžia’, κύριος m. ‘vyraująs; ponas, šeimininkas’.

Šaltinis:

Otrębski 1967b, 77

Antraštė:

šẽšuras

Straipsnelis:

Ide. *su̯ekrū́ ‘mother-in-law’ / *su̯ékuro- ‘father-in-law’ – iš ide. *su̯e- ‘savas, (own)’ ir *krū- ‘kraujas’ [Walde-Pokorny I p. 478–480, Pokorny p. 621–2]. […] Šaknis smarkiai paliesta asimiliacijos (plg. sanskrito śváśura- < *sváśura-, lie. šešuras, armėnų skesur < *k̑u̯ék̑ur [assim.] < *su̯ek̑ur [Brugmann, Grdr.² 1, p. 304] [79] […]. Apžvelgus šių šaknų refleksus įvairiose ide. kalbose, atrodo, kad čia gali būti gerai žinomas ireguliarus *k/*k̑ svyravimas ide. prokalbėje [W. Vondrak, Vergl. slav. Gr.² 1, p. 429]. Iš tiesų, Pedersenas [BB 19 (1893) p. 302], pasektas Specht’o [KZ. 68 (1944) p. 46, Ursprung p. 238] postulavo *su̯e-krū́ alternavimą su *su̯é-k̑uros [82]. Gana tikėtina, kad ide. turėjo *su̯é-k̑uro iš *sué-kruro- [83]. F. *su̯e-krū́ (s. i. śváśru-, n. persų xusrū, s. ang. sweger, s. r. svekry) gali lengvai būti paaiškinta kaip ide. su̯e- ‘savas (one’s own’), *krū- ‘kraujas’ (Av. xrū- f., s. i. krū-rá- ‘kruvinas’, v. air. crú < *krūs, slov. krī < *kry- < ide. *krūs) [83] […] su̯e-krū́ ‘savas kraujas’ buvo pakeistas į adjektyvinį *su̯é-kru-ro- > *su̯é-k̑uro- ‘savo kraujo’, ‘giminiškas’. Originalusis kamienas buvo suvokiamas kaip femininum ir liko archaizmas sanskrito, slavų ir lotynų kalbose. *Su̯e-krū́ ‘anyta’ ir *su̯é-k̑uro- ‘šešuras’yra dūriniai iš *su̯e- ‘savas’ ir *krū́ ‘kraujas’.

Šaltinis:

Pârvulescu 1989, 79–84

Antraštė:

šẽšuras

Straipsnelis:

[Ide.] *suék̑uros yra vienas iš labiausiai deformuotų ide. giminystės terminų. Prolytė nedeformuota atsispindi tik germanų (s. ang. swēor, swehor-…) ir iraniečių (Av. xvasura) kalbose. Deformacija *suek̑ros atspindi italikų (lo. socer), keltų (kimrų chwegr) ir slavų (s. sl. svekrŭ) kalbose. Baltų lie. šẽšuras ir indų (s. i. śváśura- kalbos rodo regresyvinę */s/ asimiliaciją į sibiliantinį *k̑ refleksą. Armėnų skesr-ayr remiasi skesur ‘anyta’, kuris galbūt atspindi panašią deformaciją sprendžiant iš *su reflekso lytyje kʿ ‘sesuo’ < *suesoor. Galbūt skesur buvo regresyviai asimiliuota į *k̑uek̑ur-eA₂ ar jo refleksą. [Žr. Winter W. Early dialectical diversity in Old Armenian. Ancient Indo-European dialects (Ed. By H. Birnboum and J. Puhvel). 1966, p. 204–205]. [Kadangi iraniečiai ir slavai neturėjo šios regresyvinės *s asimiliacijos, gali būti, kad baltų, indų ir armėnų kalbos šio pakitimo [regresyvinės asimiliacijos šešura pavadinime] atžvilgiu yra tarpusavy nepriklausomos. Aš manau, kad protoalb. vjehəř [iš kurio alb. vjerr ‘father-in-low’], ankstyviau **wehuras, irgi yra deformacija, protoide. *suék̑uros metatezė į *uésk̑uros.

Šaltinis:

Huld 1979, 197–198

Antraštė:

šẽšuras

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t.y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus bei slaviškus ir germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Vyro tėvas: tiktai lie. šẽšuras ≤ ide. *su̯ek̑uros, plg. gr. ῾(ϝ)εκυρóς, lo. socerus (Plautas), socer ir t. t. Lie. s-š- > š-š- asimiliacija primena s. i. s-š- > ś-ś- žodyje śváśura-, plg. av. xvasura-. Slaviškas atitikmuo (s. sl. svek(ъ)rъ) turi kentuminį k vietoj laukiamo s.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 229

Antraštė:

šẽšuras

Straipsnelis:

Vyro tėvas ir motina atitinkamai vadinami *swekuros ir *swekrūs (fem.). Masc. *swekuros rodo s. i. śváśura-, iranėnų xvasura, arm. skesr-ayr, lo. socer, gr. hekurós (ἑκυρóς), go. swaihra, s. sl. svekrŭ ir šiek tiek pakitęs lie. sesuras (!); fem. *swekrūs – s. i. śvaśrū, arm. skesur, lo. socrus, gr. hekurá (ἑκυρά), go. swaihrο, s. sl. swekry (!). Šie atitikmenys turi nežymių skirtumų: nereguliarus s. i. śváś- vietoj *svaś- yra dėl antrinės asimiliacijos, nes žodžio pradžios frikatyvinį priebalsį rodo iranėnų xva- (< *swe), taip pat ir lie. šeš- vietoj *seš-. Armėnų skesrayr ‘vyro tėvas’ yra dūrinys, kur -ayr = gr. anḗr ir reiškia ‘vyras’, t. y. ‘anytos vyras’; pirminis yra skesur ‘anyta’. Graikų k. moteriškoji giminė yra perdirbta, go. swaihra masc. ir swaihro fem. suderinti vienas su kitu. Lotynų k., kaip ir sanskrite, išsaugotas senasis giminių ryšys: socer/socrus < *swekuros/ *swekrūs. [249]. Paėmę vieną *swekuros galėtume laikyti dūriniu: pirmasis dėmuo būtų *swe – tas pats terminas kaip ir seseriai pavadinti. Antrajame rastume formą, artimą gr. kúrios (κύριος), s. i. śūra ‘šeimininkas; tas, kuris turi valdžią’. Tada ‘uošvis’ būtų interpretuojamas kaip šeimos šeimininkas. Šioje hipotezėje nepaaiškinama lieka fem. *-krū-; vienintelė forma, kuri ją pateisintų, būtų gr. -kura, tačiau ji yra antrinė. Patikimiau yra *swekru- laikyti pirminiu vediniu. Termino ‘anyta’ pirmumas yra suprantamas: vyro motina marčiai yra svarbesnis asmuo už vyro tėvą [250], nes anyta – pagrindinis namų asmuo.

Šaltinis:

Benveniste 1969, 250–251

Antraštė:

šẽšuras

Straipsnelis:

[Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais]. svek(ъ)rъ m., svekry f. ‘tėvas, uošvė, anyta’ (Shehelov 143) turi atitikmenų visose slavų kalbose: bendr. sl. svekorъ, gen. svekra, r. svëkor, gen. svëkra, bulg. svékъr etc., s. sl. svekry, le. świekry, r. trm. svekrý, r. (lit.) svekróv’ etc. Trautmann (295) masc. formai rekonstuoja *(su̯ekura-, kuri turėtų tiksliai atitikti gr. ἑκυρός, s. v. a. swëhur (kentum formos) ir lie. šẽšuras (≤ *sȅšuras), av. xvasura- (satəm formos) etc. (plg. Trautmann 296). Kaip ide. archetipas paprastai rekonstruojami sudurtiniai žodžiai *s(u̯)e-k̑uro-, *s(u̯)e-k̑rū (plg. Machek 487). Jų reikšmės, atrodo, aiškios: ‘vienas pats sau ponas, valdovas, ponia’. Antrojo komponento ta pati šaknis atsispindi gr. κῡ́ριος [62] ‘jėga, ponas’, κῦρος n. ‘valdžia, jėga’, s. i. śūra- ‘stiprus, didvyris’, av. sūra- t. p. Visi jie iš veiksmažodinės šaknies *k̑eu-, *k̑euə- ‘(pa)tinti, (pa)brinkti’ (plg. Pokorny 592–593), kurią representuoja s. i. śváyati ‘(pa)tinti, smarkus kūrimasis’ ir gr. κυέω ‘būti nėščiai’ [63].

Šaltinis:

Gołąb 1972, 62­­–63

Antraštė:

šẽšuras

Straipsnelis:

Prasl. svekrъ. S. sl. свекръ. Bulg. свекър, s.-kr. све̏кар, r. свекор, č. svekr, le. świekier ir kt. ‘šešuras, vyro tėvas’. Plg. lie. šẽšuras (< *sešuras < *su̯ek̑uros, s. i. śvášurah (< *svášurah), gr. ἑκυρός, lo. socer (Μ. Vasmer. REW, Bd. II, 588) ir kt. Sakoma, kad etimologijos praktiškai nėra. Daugmaž pripažįstamas pradinio su̯e išskyrimas, kuris siejamas su prasl. svojь. Prasl. svekrъ ne iš *svesrъ, o iš *svexrъ [160].

Šaltinis:

Мартынов 1968, 159–160

Antraštė:

šẽšuras

Straipsnelis:

Dauguma ide. kalbų leidžia manyti buvus ide. *su̯ek̑rū-s su palataliniu k̑. Išimtį sudaro sl. svekry, svekrъ [119]. J. Šmidtas čia įžiūri užpakalinių gomurinių sumišimą. Palatalinis k̑ sateminėse kalbose davė palatalinį spirantą, kuris asimiliavo sv- žodžio pradžioje: *su̯ek̑rū-s > *śu̯eśrū-, plg. s. i. śvaśura-, śvaśru-, armėnų skesur, lie. šẽšuras. J. Šmidtas šią asimiliaciją laiko labai senu reiškiniu, tuo tarpu A. Mejė čia įžiūri savarankiškus analoginius procesus. Iš tiesų kiekvienu atskiru atveju galima pastebėti originalius ypatumus. Taigi lie. šẽšuras atsiradęs ne iš *svešuras, o iš tikrai lietuviško *sešuras, plg. žodžio sesuo pradžią. Lie. *sešuras : sl. svekrъ santykis priklauso sv : s kaitaliojimosi atvejams žodžio pradžioje baltų-slavų kalbose, plg. ide. *su̯esor : bl.-sl. *sesuo, lie. svẽčias : r. посетить [120]. Valdės-Pokorno žodyne pateikiama tokia istorija: ide. *su̯ék̑uro-s (vyr. g.), su̯ék̑rū-s (mot. g.) ‘vedusio vyro tėvai, šešuras, anyta’, kuriam priklauso s. i. śváśura-, av. xvasura- ‘šešuras’, s. i. śvaśrū́- ‘anyta’, arm. skesur ‘t. p.’ gr. ἑκυρός ‘šešuras’, alb. vjehërr, vjërr, vjéhërre, lo. socer ‘šešuras’, socrus, -ūs ‘anyta’, s. v. a. swehur, s. ang. swēor ‘šešuras’, s. v. a. swigar, s. ang. sweger (< *swegū ‘anyta’, lie. šẽšuras, s. sl. СВЄКРЫ, СВЄКРЪ kt. [122].

Šaltinis:

Трубачев 1959b, 119–122

Antraštė:

šẽšuras

Straipsnelis:

Gr. ἑκυρός masc. ‘vyro tėvas’. Žodis yra taikomas tokiai šeimos struktūrai, kurioje jauna moteris, atėjusi į naują šeimą, patenka vyro motinos priklausomybėn. Mot. g. turi dviejų kamienų pėdsakus: ū kamieno, kuris paliūdytas s. i. śvaśrū- (su pradinio s asimiliacija ś), lo. socrus, kimr. chweggr, s. v. a. swigar, s. sl. svekry ir ā kamieno gr. žodyje ῾(ϝ)εκυρά, arm. skesur (su fonetine kaita). Šešurui pavadinti turime keletą formų, padarytų iš anytos pavadinimo: arm. skesrayr ‘anytos vyras’, kimr. chwegr-wn ‘uošvis’, padarytas iš chwegr, s. sl. svekrŭ iš svekry. Taip pat egzistuoja senesnė, net jei ji būtų padaryta iš anytos pavadinimo, tematine forma: gr. ῾(ϝ)εκυρός, s. i. śváśura- (asimiliuotas iš *svaś-), av. *xvâsura, lo. socer, s. v. a. swekur, lie. šešuras asimiliuotas iš *seš-). Kirtis žodžio ἑκυρός gale (plg. atvirkščiai s. i.) gali turėti analogiją su ἑκυρᾱ́ arba su πενθερός. Visi šie žodžiai gali turėti „sangrąžinį” kamieną, išreiškiantį priklausymą grupei *swe- (plg. taip pat ἔτης ir t. t.). Taip pat primenama forma su ilgu balsiu, reiškianti svainį: s. i. śvāśurá-, s. v. a. swāger. Szemerényi, Syncope 290–318 atstato *swekurus, fem. -ūs su sinkope swekrūs.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 330

Antraštė:

šẽšuras

Straipsnelis:

žr. akmuo

Šaltinis:

Pisani 1969, 137–138

Antraštė:

šẽšuras

Straipsnelis:

žr. švašva

Šaltinis:

Karaliūnas 1999, 86–88

Antraštė:

šẽšuras

Straipsnelis:

[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis.] Gutturalwechsel atvejus galima paaiškinti kaip perimtus iš centum arba pra-satəm tarmių: sl. svekrŭ ‘father-in-law’, bet lie. šẽšuras. Ide. *swek̑u-ro-, plg. s. i. śváśu-ra-, lo. socer, go. swaihrō.

Šaltinis:

Andersen 2003, 54–58

Antraštė:

šẽšuras

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad kai kurie slavų kalbų žodžiai su ide. palatalinių priebalsių kentuminiu atspindžiu yra keltų skoliniai.] Sl. svekr-ū- ʻmother-in-lawʼ ir kt. : s. sl. svekry ʻmother-in-lawʼ, svekǔrǔ ʻfather-in-lawʼ, rus. svekrov', svekor, sr.-kr. svekrva, svekar, bulg. svekərva, svekər, retai vakarų slavuose, plg. ž. sorbų swakowka ʻsister-in-lawʼ, swak ʻbrother-in-lawʼ. satəm formų pėdsakai baltų kalbose yra lie. šẽšura-, taip pat s. i. śvaśrū, go. swaihro, o keltų kalbose yra produktyvūs bretonų dūriniai su antra dalimi kaer ʻin-lawʼ.

Šaltinis:

Gvozdanović 2009, 40

Antraštė:

šešuras

Reikšmė:

father-in-law

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariama ide. skaitvardžio 6 etimologija.] Ide. *ksuḱs- (Hamp 1978, 1983) > *kṣ̌uš́so/as > *(k)šuša- > *š-uša- ; plg. lie. šešura- ‘father-in-law’, kuris rodo, kad š_š nebuvo disimiliuotas ar š neišnyko dėl fonetinių priežasčių. Taigi, š buvo pridėtinio elemento dalis, todėl galbūt čia turime seną dūrinį ar junginį. Skaitvardžio 6 struktūra, atsižvelgiant į visus priebalsius, yra kompleksinė: ‘penki’ + kažkas; ‘penki’ ar ‘ranka’ + ‘vienas’ > liet. (vedinys) uš-ės uš-ios ‘Kindbett’, uš-ininkė (~ šešáuninkė, Szeszauninka [Prätorius]) ‘Kindbetterin’; pr. usz-t(a)s (sz = š!) (plg. Hamp 1984, Young 2004) > lie. šeštas, naujai pasidarytas iš kiekinio skaitvardžio.

Šaltinis:

Hamp 2007, 47

Antraštė:

šẽšuras

Straipsnelis:

[Aptariamas ‘Weise dėsnis’, pagal kurį ide. sprogstamieji palataliniai priebalsiai sanskrite prarado palatalizaciją prieš *r, bet ne prieš *l:] s. i. śvaśrū́- ‘mother-in-law’ < *suek̑-rú-h₂- (: lo. socrus, s. v. a. swigar, s. sl. svekry ‘mother-in-law’) turi kilti iš *suek̑-ur-h₂-, o moteriškosios giminės – iš *suék̑-ur ‘father-in-law’ (plg. s. i. śváśura-, s. lo. socerus, lie. šẽšuras etc.).

Šaltinis:

Kloekhorst 2011, 268

Antraštė:

šẽšuras

Reikšmė:

Schwiegervater

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Tai remia atvejai su variantais *k ~*k̑, pvz.: s. sl. svekrъ ‘Schwiegervater’, svekry ‘Schwiegermutter’ : lie. šẽšuras ‘Schwiegervater’, s. i. švášura- ‘Schwiegervater’, švašrū́- ‘Schwiegermutter’, n. Av. xvasura- ‘Schwiegervater’ < *su̯ék-u̯or-/*suk̑-u̯ér-, *su̯ék-ur-o-, *su̯ék-u̯r̥-h₂-.

Šaltinis:

Lipp 2009a, 12

Antraštė:

šešuras

Straipsnelis:

Asimiliacijos pavyzdys: lie. šešuras < *sešuras.

Šaltinis:

Mańczak 1994, 94