Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
šeivamedis
.
Rezultatai
Antraštė:
šeivãmedis
Straipsnelis:
Rekostruoti ide.*
ə₂k̑þéwā
f. ‘šeivamedis, elder’, mano nuomone, įgalina gr.
ἀκτέα
f. ‘šeivamedis’, taip pat
ἀκτεός
(m.) (lo.
acte
skolinys iš graikų kalbos), armėnų
hacʿi
‘uosis’, dakų
σέβα
,
seva
f. ‘šeivamedis’, jotv.
sjałe
‘Sambucus nigra’ bei lie.
šeivã-medis
,
šeĩv-medis
‘toks krūmas su juodomis ar raudonomis uogomis (Sambucus)’. Tikėtina, kad šiai žodžių šeimai priskirtini ir besanų (Bessan) kalbos
ἀσᾶ
, alb.
ashë
‘Ilex aquifolium, Tussilago farfara’ [201]. Iki šiol gr.
ἀκτεά
neturi etimologijos, o mūsų siūlymas gr. lytį kildinti iš ide. *
ə₂k̑þéwā
‘šeivamedis’ nesukelia nei fonologinių, nei semantinių keblumų (gr. leksema atrodo esanti svarbiausias ide. prolytės atspindys). Šiaip jau armėnų
hacʿi
‘uosis’ lingvistų yra gretinamas su germ. *
askaz
/*
ashiz
‘uosis’ (s. isl.
askr
‘uosis, jo ūgliai, atžalos, laivas’, [ ir kt. pvz.]), alb.
ah
(< ide. *
oskos
f. ‘uosis’) indoarijų *
oṣká-
‘tam tikras lapuotis medis’ (s. i.
okṣá-
‘medis Ebaeocarpus ganitrus’) bei gr.
ὀξέα
f. ‘bukas’ (Pokorny 1959, 782 [ir kt. autoriai]). Toks siejimas nepamatuotas dėl armėnų žodžio šaknies balsio
a
bei priebalsio
cʿ
(pastarasis kilęs iš priebalsių grupės, kurioje slypi ir ide. *
k̑
; ide. uosio pavadinime regime velarinį priebalsį *
k
, plg. alb.
ah
‘uosis’ [202]. Kitaip sakant, armėnų
hacʿi
‘uosis’ negali remtis ide. *
oskéwā
(plg. gr.
ὀξέα
‘bukas’, kur
-sk-
>
-ks-
), nes iš tokios ide. prolytės lauktume armėnų *
oši
ar *
uši
, todėl armėnų
hacʿi
pamatu laikytina mūsų siūloma ide. *
ə₂k̑þéwā
(*
ə₂k̑þéwos
); retą priebalsių grupę
-k̑þ-
regime ir kituose senuose ide. žodžiuose, pvz. ide. *
Hr̥k̑þos
‘lokys’ (gr.
ἄρκτος
, armėnų
arǰ
< *
arcʿ
; ir kt. pvz.). Gr. žodžio (
ἀκτεά
) pardžios
ἀ-
bei armėnų
ha
(jeigu
h
yra antrinis) gali atspindėti ‘protetinį balsį’ *
ə₂
, kuris pasitaiko kituose [203] ide. lapuočių medžių ir augalų pavadinimuose, pvz. gr.
ἀσπάραγος
, atik.
ἀσφάραγος
m. ‘ūglys, atžala’ bei ‘stone sperage, Asparagus acutifolius’, s. i.
sphūrjaḥ
m. ‘augalas Diospyros embryopteris’; av.
spərəγa-
‘(šakutės ir pan.) dantis, (šakių) virbalas’, Wakhi
sprag
‘gėlė’; lie.
spùrgas
m. ‘atžala, ūgis, daigas, pumpuras’(visos pastarosios lytys remiasi ide. *
ə₂spr̥h₂gos
m. ‘atžala, daigas’ [204]. Su gr., armėnų leksemomis ‘šeivamedis’ giminiška jotv. lytis
sjałe
‘Sambucus’ (eil. ‘bez’)⁷ [⁷ Z. Zinkevičiui [in Balto-slav. issled. 1983 (1984) 18] jotv.
sjałe
(48 eil. ‘bez’) reikšmė neaiški, nes
bez
galima suprasti kaip prielinksnį ‘be’ ir daiktavardis ‘šeivamedis’. Šio autoriaus nuomone, jotv. žodis esąs iškraipytas. Šiems . Zinkevičiaus argumentams pritarti nėra rimto pagrindo. Jotv.
sjałe
žodynėlyje įrašytas šalia kitų medžių pavadinimų: jotv.
puse
‘pušis’ (49 eil.) [ ir kt. pvz.]. Man nekyla kokių abejonių, kad .
sjałe
reiškia ‘Sambucus nigra’]. Jotv.
sjałe
gali atspindėti bl. *
šewē
f. (bl. *
e
> jotv.
’a
[rašoma
ja
, plg. jotv.
pjarkus
(t. y.
p’arkus
) ‘pagonių dievas’ < bl. *
Perkūnas
] (205); bl. fonema
w
jotv. kalboje virsta
ł
[ł] (pvz.
u
diftonguose) – štai kodėl užrašyta: jotv.
cauta
‘kaltė, nuodėmė’ (žodis ‘wina’) vietoj *
kalta
, plg. lie.
kaltė
‘nuodėmė’ (čia
e-
kamienas yra antrinis ir abi lytys iš bl. *
kaltā
[ir kt. pvz.]. Mano nuomone, jotv. žodis, reiškiąs ‘Sambucus nigra’ neatskirtinas nuo lie. ‘šeivãmedis’ [šiek tiek abejonių kelia lie. lyties dvibalsis
ei
, galimas aiškinti liaudies etimologiją (t. y. ‘skylėtas medis’, plg. lie.
kiáur-medis
, ang.
hollow-tree
, s. v. a.
holun-tar
– visų reikšmės ‘šeivamedis’), atsiradęs dėl panašumo su lie.
šeivà
‘vamzdis, pypkė, dūdelė’]. Pabrėžtina, kad bl. kalbose dažnai pasigendame ‘protetinio balsio’, pvz. lie.
bruvis
, la.
bruvs
‘antakis’ < *
ə̯₃bhrūs
f. ‘t. p.’, plg. gr.
ὀφ̸ρῦς
f. ‘antakis’. Jeigu manysime, kad dakų lyčiai
σέβα
,
seva
‘Sambucus nigra L.’, kurią mini I m. e. a. Dioscuridas Medicas, trūksta ‘protetinio balsio’
ə₂-
, tai pastaroji irgi gali būti ide.; prolytės *
ə₂k̑þéwā
f. atspindys [206]. Dakų
σέβα
mėginta [žr.: Detschev, D. (1957), Die thrakischen Sprachreste, Wien, 559; Pokorny, IEW, 1959, 592 (ir kt. autoriai)] ir kitaip etimologizuoti, bet tie bandymai susiduria su semantiniais ir fonologiniais sunkumais. Kiek man žinoma, antikos šaltinuose yra išlikusi tik viena glosa, kuri šiaip jau priskiriama besanų kalbai,
ἀσᾶ
(< *
ἀσέα
), t. y.
ἀκρόφυλλον
‘asiliuko, arkliuko koja, pėda; Tussilago farfara’. Pastaroji glosa aiškiai siejasi su alb.
ashë
‘asiliuko, arkliuko koja, pėda; Ilesc aequifoluim’ ir toks atitikimas yra stebėtinas ir fonetika, ir semantika. Atrodo, kad ir besanų, ir albanų lytys remiasi ide. *
ə₂k̑þéwā
‘šeivamedis’ (semantinis pokytis ‘Sambucus nigra’ > ‘Ilesc aequifoluim’ > ‘Tussilago farfara’ nekelia abejonių) [207].
Šaltinis:
Witczak 1992
, 201–208
Antraštė:
šeĩvãmedis
Reikšmė:
Sambucus spp.
Straipsnelis:
žr.
šeiva
Šaltinis:
Gliwa 2008b
, 41–60
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas