Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
šekštis
.
Rezultatai
Antraštė:
šẽkštis
Straipsnelis:
Prasl.
šestъ
(< *
xek–stъ
). R.
шест
,
шост
‘ilga šatra, kartis’, br.
шост
‘kartis’ ir kt. Prasl.
šestъ
genetiškai siejamas su lie.
šẽkštis
(< prabaltų
šek–stis
‘medinis šakės su lenktais dantimis, kartis obels šakoms paremti’, s. air.
cecht
(< prakeltų
ken-k-tu
) ‘žagrė’. Tokiu būdu nustatomas atitikimas [121]: prasl.
x
- lie.
š
- air.
k
, o tai liudija buvus ide.
k̂
(ide. *
k̂ek-st-
[122].
Šaltinis:
Мартынов 1968
, 121–122
Antraštė:
šẽkštis
Reikšmė:
medinės šakės pelams grėbti
Straipsnelis:
Žr.
šiekšta
.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 300
Antraštė:
šẽkštis
Straipsnelis:
G. A. Iljinskis bei G. Petersonas r.
шест
, (br.
шост
) kildina < ide. *
khĭd-to-
(s. i.
khidáti
‘drasko, slegia’). Patikimesnę etimologiją siūlo K. Būga (К. Буга. Baltica в ‘Праславянской граммат. Г. А. Ильинского. - ‘Archivum philologicum’ I, 1930, 58–59; perspausdinta RR I 599). Minėtą r. žodį, kaip ir lie.
šẽkštis
‘ramstis, kartis’, pr.
saxto
‘rąstas’, K. Būga kildina iš ide. *
ksek-st-
, o atrodo giminiškus šiems žodžiams lie.
šakà
,
šãkės
, la.
sekumi
‘mėšlamėžės šakės’< *
ksek-
, *
ksok-
, lie.
šatrà
‘kartis’ < *
kset-
.
Šaltinis:
Мельничук 1966 (1968)
, 217
Antraštė:
šẽkštis
Straipsnelis:
Prasl.
šestъ
(< *
xek–stъ
). R.
шест
,
шост
‘ilga šatra, kartis’, br.
шост
‘kartis’ ir kt. Prasl.
šestъ
genetiškai siejamas su lie.
šẽkštis
(< prabaltų
šek–stis
‘medinis šakės su lenktais dantimis, kartis obels šakoms paremti’, s. air.
cecht
(< prakeltų
ken-k-tu
) ‘žagrė’. Tokiu būdu nustatomas atitikimas [121]: prasl.
x
- lie.
š
- air.
k
, o tai liudija buvus ide.
k̂
(ide. *
k̂ek-st-
[122].
Šaltinis:
Мартынов 1968
, 121-122
Antraštė:
šẽkštis
Reikšmė:
medinės šakės pelams grėbti
Straipsnelis:
žr.
šiekšta
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 300
Antraštė:
šẽkštis
Straipsnelis:
G. A. Iljinskis bei G. Petersonas r.
шест
, (br.
шост
) kildina < ide. *
khĭd-to-
(s. i.
khidáti
‘drasko, slegia’). Patikimesnę etimologiją siūlo K. Būga (К. Буга. Baltica в ‘Праславянской граммат. Г. А. Ильинского. - ‘Archivum philologicum’ I, 1930, 58–59; perspausdinta RR I 599). Minėtą r. žodį, kaip ir lie.
šẽkštis
‘ramstis, kartis’, pr.
saxto
‘rąstas’, K. Būga kildina iš ide. *
ksek-st-
, o atrodo giminiškus šiems žodžiams lie.
šakà
,
šãkės
, la.
sekumi
‘mėšlamėžės šakės’< *
ksek-
, *
ksok-
, lie.
šatrà
‘kartis’ < *
kset-
.
Šaltinis:
Мельничук 1966 (1968)
, 217
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas