Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šermuo.

Antraštė:

šermuõ

Reikšmė:

šermuonėlis

Straipsnelis:

Marių шормо ‘lūšis; kiaunė’ (plg. lie. dial. šarmuõ ‘laukinė katė; šermuonėlis’). Kai kurie kalbininkai mano esant priešingos krypties skolinimąsi, t. y. iš uralo kalbų į ide. (žr. Bednarczuk Act. Bl.-Sl. 1976 9 46; Journal of Baltic studies 1977 8 2 103) [toliau – išnašos tekstas] Lie. šermuõ, šarmuõ ‘šermuonėlis’, la. sȩr̂mulis ‘t. p.’, la. dial. sar̂mulis ‘t. p.’; triušių…, baltų ir ide. etimologijos naudai galima iškelti tokius argumentus: 1) La. kalbos skoliniuose paprastai nebūna lūžtančios intonacijos […], o sȩr̂mulis, sar̂mulis būtent tokia intonacija. 2) Aptariami baltų kalbų žodžiai turi pilnąją ir nulinę balsių kaitą šaknyje, pvz., lie. dial. šermuõ, šarmuõ : lie. dial. širmuonė̃lis, o skoliniuose nebūna abliauto. 3) Šie žodžiai baltų kalbose turi giminaičių, pvz., lie. šarmà, lie. dial. šar̃mas, la. sar̂ma. 4) Minimi žodžiai turi giminaičių kitose ide. kalbose, pvz., ukr. dial. сорома́ха ‘росомаха’ (< праслав. *sormóxa), s. v. a. harmo ‘šermuonėlis’, retorom. carmů, carmún ‘ласка’. Todėl baltų, slavų, germanų ir ide. etimologijos specialistai neabejoja ide. šių žodžių kilme.

Šaltinis:

Брейдак 1983, 47

Antraštė:

šermuõ

Straipsnelis:

žr. šarmuo

Šaltinis:

Crepajac 1967, 186