Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šiurpa.

Antraštė:

šiùrpa

Reikšmė:

‘gaidys’

Straipsnelis:

[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr.: Лаучюте Ю., Словарь балт. в сл. яз., Л., 1982), kurie le. kalbos tekstuose vartojami rečiau:] szurpa (p. 25) ‘višta, žąsis, kurios plunksnos styro’ : lie. šiùrpa iš šiur̃pti.

Šaltinis:

Safarewicz 1983, 351

Antraštė:

šiùrpa

Reikšmė:

pasišiaušėlis

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. шурпа́ты ‘šiurkštus, atšaižus, grublėtas, pašiurpęs; (prk.) grubus, šiurkštus (apie stilių ir pan.)’, bendrašakniai veiksmažodžiai bei jų vediniai БРС 1031, 652, trm. шу́рпа ‘(mal.) puronas, garbanius’, (vediniai шурпа́сты ‘iš prigimties pašiurpęs, pasišiaušusiomis plunksnomis’, шурпа́тка ‘(višta) šiurpė’) Nosovičius СБН 719; r. trm. (vakarų) шу́рпа ‘pasišiaušusi višta, šiurpė’, шурпа́ты ‘pasišiaušęs, pašiurpęs’ Dalis ТС IV 649 (dar žr. Dobrovolskis Smolensko srit. žod. 1009, plg. Sabaliauskas MA Darbai 1960 I 123 t.); ukr. trm. шу́рпа ‘(višta) šiurpė; netvarkingai apsirengusi ar šiaip netikusi moteris’; le. trm. zurpa ‘(žąsis, višta,..) šiurpė (iš prigimties pašiurpusiomis plunksnomis); (prk.) pasileidėlė, nevala’, szurpaty ‘pasišiaušęs, papuręs, susivėlęs, pašiurpęs, šiurkštus’ (tik ‘šiurkštus’ Turska POJW 81; plg. 87), plg. Briukneris SEJP 558, le. szurpacić ‘šiaušti’, szurpek ‘toks augalas, šepšė (Orthotrichum)’ (pavadinta pagal sporų dėžutės dangtelio plaukelius, plg. lie. pašiaušėlė ‘t. р.’) SJP VI 688. Būga RR II 622 teisingai kildina iš lie. šiùrpa ‘pasišiaušėlis’, šiurpótas ‘šeberkšnuotas, atšaižus’ Upninkai, ‘pasišiaušęs, pašiurpęs’ Breslauja (LKŽ kartoteka) = la. šurpāts (rytuose šuorpuots) ‘pasišiaušęs, papuręs’.

Šaltinis:

Urbutis 1969b, 156–157