Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
šušpõnas
Straipsnelis:
šušpõnas ‘pusšvarkis’, plg. s. br. жупанъ ‘švarkas; puspaltis’ (Grinaveckienė 1993: 176). Fonetiniai pakitimai galėjo atsirasti jau lietuvių kalbos dirvoje, plg. sekšmė̃ < sekmė̃ (Zinkevičius 1966, 196). Lietuvių kalboje šia reikšme retas. Dažnesnis yra šùšponis ‘drobinis apsiaustas, paprastai velkamas ant kailinių’. žr. žiponas Literatūra: Grinaveckienė, LKK XXX 1993. Zinkevičius, Lietuvių dialektologija, 1966.
Šaltinis:
Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 158

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas