Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
švai̇̃gti
Straipsnelis:
F. Bezlajus (Bezlaj F., Etyma slov. akad. znanosti in umetnosti, Razprave VII/4, 1970, 168) slov. šmígati ‘šlubčioti, raišuoti’ gretina su lie. švai̇̃gti ‘svyrinėti, svyruoti’ ir kildina iš ide. *su̯ei-, *su̯oi- [67]. Kitame savo darbe (F. Bezlaj, Einige slov. und balt. lexische Parallelen, Linguistica VIII/1, 1966–68, 71–72) jis pripažįsta, kad slov. šmígati ne tik reikšme ‘šlubuoti’, bet taip pat ir ‘puošti, gražinti’, kartu su le. śmigać, la. mikât ‘slėgti, spausti’ įeina į vieną giminiškų žodžių lizdą. Man rodos, kad toks abiejų slov. šmígati reikšmių aiškinimas kažin ar teisingas, nes slov. žodžio reikšmė ‘puošti’ < vok. schmücken.
Šaltinis:
Куркина 1972 (1974), 67–68
Antraštė:
svaĩgti
Straipsnelis:
Germ. sweik-a- ‘trauktis iš kelio; vengti, išsilenkti, ausweichen’ (s. isl. svíkva ‘apgauti, suklaidinti’, s. ang. swīcan ‘išslysti, išsprūsti, atmesti, atsakyti, versagen, palikti likimo valiai; apgauti’, s. fryz. swīka ‘pašalinti, išimti, entfernen, palikti likimo valiai’, s. v. a. swīhhan ‘im Stich lassen’) reikšmes geriausi kildinti iš ‘ausweichen’, tačiau tokiai reikšmei įrodymų trūksta. Dažniausiai perkeltine prasme vartojama: ‘im Stich lassen, versagen’, komponiert ‘betrügen’. Germ. sweik-a- ‘ausweichen’ (dūriniuose ‘apgauti’) etimologijos neturi. Svarstytina apie saitus su swei- ‘sukti, sukinėti, drehen, lenkti, biegen’ (plg. swaip-a-), kurios reikšmė pakinta į ‘bijoti, vengti (sunkumų), palikti likimo valiai’ (reikšmė ‘apgauti, betrügen’, matyt, radosi [486] tiesiogiai iš pirmykštės reikšmės, ko gero, ‘susukti, persukti, išnarinti; iškreipti, verdrehen’ ar pan.). Galbūt reikėtų atkreipti akis ir į swei- ‘(iš)nykti, (su)mažėti; prabėgti, schwinden’ (plg. swein-a-), kurio reikšmė pakito į ‘verschwinden’, o paskui – ‘im Stich lassen’. Neturėtų palikti be dėmesio ir žodžiai, reiškiantys ‘svaigimas, svaigulys, Schwindel, silpnumas; nualpimas, Ohnmacht’ (plg. n. v. a. ‘Schwindel’ daugiareikšmiškumą), plg. germ. swimōn ‘Schwindel’, kurią regime s. isl. swimi, s. ang. swima, s. fryz. swima, lie. svaigiù, svaĩgti ‘svyruoti, svyrinėti, taumeln, schwanken, schwindlich werden’. Ir pastaroji grupė galėtų būti semantiškai pamatuoti ‘nykti, mažėti, schwinden’ (‘aš alpstu, netenku sąmonės’) arba ‘sukti, drehen’ (‘man mirga akyse’).
Šaltinis:
Seebold 1970, 486–487

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas