Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: švitėti.

Rezultatai

Antraštė:: švitė́ti
Straipsnelis:: žr. kvietys
Šaltinis:: Sabaliauskas 1958a, 456

Antraštė:: švitė́ti
Straipsnelis:: (Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais). *kvьtǫ, *kvisti; *kvьtěti: svьtěti ‘žydėti’: ‘šviesti’ (Berneker 657, Vasmer III 284, Machek 251), pvz., s. le. kwtę, kwiść, n. le. kwitnę, kwitnąć, s. sl. cvьtǫ, cvisti (su c iš antrinės palatalizacijos), r. cvetú, cvestí ir t. t. Veiksmažodis paprastai traktuojamas kaip kentum variantas (*kweit-) ide. šaknies [69] *k̑weit-, kuri paprasta satemine forma pasirodo sl. svьtěti, světiti ir t. t. Latvių kalba taip pat rodo kentum formą: kvitu, kvitêt ‘mirgėti, spindėti’ (Trautmann 147). Ide. atitikmenys sl. svьt-// svět- ir t. t. yra aiškūs, pvz.: s. i. śvētá- ‘šviesa’, av. spaēta- ‘t. p.’, lie. švitėti ‘nuolat šviesiai spindėti’ ir t. t., go. hweits ‘weiss’ ir t. t. Pokorny 628 nurodo *k̑u̯ei- 3, praplėstą *k̑u̯ei-d-, *k̑u̯ei-s-, *k̑u̯ei-t- ‘žibėti, šviesus’ ir t. t. ir traktuoja sl. *kvьt-//*květ-, la. kvit- kaip kentum elementus (Pokorny 629).
Šaltinis:: Gołąb 1972, 69–70

Antraštė:: švitė́ti
Straipsnelis:: Pridursime, kad gr. σῖτος ‘javai, kviečiai’, kurį Georgijevas kildina iš *ḱu̯eito-, kad galėtų sugretinti su go. ƕaiteis ‘javai’, tačiau [jis] taip pat [susijęs] ir su būdvardžiu, žyminčiu baltą spalvą: vok. weiss, sl. světъ ‘šviesa’, lie. švitù ‘šviečiu’, s. i. śveta- ‘baltas’.
Šaltinis:: Haas 1951, 67

Antraštė:: švitė́ti
Straipsnelis:: [Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] ku̯itō ‘žybčioju’: la. kvitu ‘žybčioju’ formaliai atitinka sl. *kvьtǫ (s. sl. procvьtǫ kaip ir la. bendratis kvitêt atitinka sl. *kvьtěti (r. bžn. cvьtěti). Tačiau semantiškai la. kvitu atitinka lie. šv̇̀ta, švitė́ti. Šiomis sąlygomis savaime sunku atskirti la. žodį nuo lie. ir galbūt reikai pritarti Vaillant, RESl 13, 110 ir toliau, pateiktai interpretacijai, t. y. abiem atvejais įžvelgti tą pačią šaknį. Nekreipiant dėmesio į tai, kaip aiškinti pradinio dvibalsio svyravimą (plg. Pokorny 629), abejose kalbų grupėse (ir baltų, ir slavų) turime tą patį veiksmažodį: viena, lie. švitė́ti greta s. sl. svьtěti (sę), o, antra, la. kvitêt greta r. bžn. cvьtěti. Jeigu priimame šią interpretaciją, tai la. kvitu atitikimas s. sl. - cvьtǫ nustoja būti izoliuotas ir baltų-slavų bendrumo problemai nereikia naujų elementų. Reikšmės skirtumo formalus atitikimas tuo metu tampa atsitiktinis, nes la. žodžio pradžios kv- bus prabaltų kv- : šv- svyravimo požymiu; slavų kalbose kv- : sv- paraleliškumas tapo sunormintas remiantis reikšme ‘žybčioti’ greta ‘šviesti’. Šiuo atžvilgiu bendras elementas siektų tiktai labiausiai tolimą bendrumo momentą, kuris paveldėtas ide. šaknies *̑u̯ei-t- pagrindu galėjo sudaryti kv- : ̑v- svyravimą.
Šaltinis:: Safarewicz 1967, 250

Antraštė:: švitė́ti
Straipsnelis:: [Recenzuojama E. Jakulio knyga Lietuvių kalbos tekėti, teka tipo veiksmažodžiai, Vilnius, 2004. Jakulis mano, kad šio tipo veiksmažodžiai yra rytų baltų inovacija. Tačiau yra keletas pavyzdžių, kur ryt. bl. tekė́ti tipo veiksmažodžiai turi aiškius atitikmenis slavų Leskieno IV B veiksmažodžių klasėje (inf. ‑ěti). Pvz.:] lie. švitė́ti, švìta = s. sl. svьtěti, svьti- sę ‘shine’.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2005a, 121

Antraštė:: švitė́ti
Straipsnelis:: [E. Jakulis (Lietuvių kalbos tekėti, teka tipo veiksmažodžiai, Vilnius, 2004) mano, kad šis tipas yra rytų baltų inovacija. Tačiau yra keletas pavyzdžių, kurie rodo, kad bl. tekė́ti tipo veiksmažodžiai yra baltų-slavų senumo. Pvz.:] sl. svьtěti sę ‘shine’ ~ lie. švitė́ti.
Šaltinis:: Kortlandt 2005, 168

Antraštė:: švitė́ti
Straipsnelis:: S. sl. svьtěti (sę), svьštǫ (sę), svьtiši (sę) ‘šviesti, skleisti šviesą funkciškai ir etimologiškai gretintinas su lie. švitė́ti, švìta / švitė́ja; la. dial. kvitêt, -u, -ẽju ‘spindėti, blizgėti, mirgėti’. Šie veiksmažodžiai galėtų būti kildinami iš ide. *ku(e)i-t- / *k̑u(e)i-t- ‘spindėti, šviesus, baltas’.
Šaltinis:: Jakulis 2004, 121

Antraštė:: švitė́ti
Reikšmė:: švitėti, švisti, šviesėti
Straipsnelis:: Šakninių giminaičių kitose indoeuropiečių kalbose turi ir lie. švitė́ti, švìta. Šaknis *k̑ueit- / *k̑uit- išplėsta dar indoeuropiečių prokalbėje. LIV 303 lie. švitė́ti, švìta skiriama prie senų veiksmažodžių, o šviẽsti ir šveĩsti – prie naujadarų. Toks skirstymas vargu ar yra korektiškas. Čia galėtume įžvelgti verb. (šakninį, su nuliniu esamojo laiko formantu) bl. *śveit- / *śvit- ‘šviesti, švitėti’, kuris vėliau išsišakojo į aktyvaus veiksmo ia-kam. lie. šveĩsti ‘daryti, kad švitėtų’, lie. šviẽsti, intarpinį mutatyvą švìsti ir švitė́ti. Esama šios šaknies refleksų kitose indoeuropiečių kalbose: s. i. ví aśvitan ‘sind weithin, aufgeleuchtet’, s. i. śvindate ‘žiba, spindi’, la. svīst, -stu, -du ‘prakaituoti, rasoti; švisti’. Šio veiksmažodžio šaknies vedinių yra kitose indoeuropiečių kalbose: s. r. svьnuti ‘švisti’, s. sl. svьštǫ, (svьtěti) ‘leuchten, scheinen’, s. sl. *svьtěti sę ‘светиться’, lie. švaitýti, švaĩto ‘šviesti’, s. sl. světiti ‘leuchten, erleuchten’.
Šaltinis:: Jakulis 2004, 154; 244