Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
švylys
.
Rezultatai
Antraštė:
švylỹs
Reikšmė:
Wollgras, viksvinių šeimos daugiametė žolė (Eriophorum)
Straipsnelis:
Ide. *
pk̑u
-/
pk̑u̯
- (žodžio *
pek̑u
nykstamojo laipsnio forma dūrinių pirmajame sande) refleksas lietuvių kalboje būtų
šu-
/
šv-
. Tokią žodžio pradžią turi lie.
švylỹs
(3),
švilỹs
‘Wollgras’, kuris tiek turiniu, tiek formaliai primena lie.
vìlna
‘Wolle’. Kaip ir lie.
arklỹs
‘Pferd’, sudaiktavardėjęs priklausomybės vedinys *
artl-ii̯as (ešvas)
‘arklas-(arklys)’,
švylỹs
galėtų būti vedamas iš bl. *
šu-u̯īln-ii̯as/n (x)
‘avies vilna-(augalas)’. Žodžio pradžia
šv-
vietoj *
*šuv-
suvoktina kaip „allegro forma“. Bet šiai etimologijai sunkumų kelia
-n-
nebuvimas lie. žodyje: dėsningai turėtų būti *
*švilnys
. Kamieno
n
išlaikė kitas žodis: –
švelnùs
‘weich, zart’, jei jis susijęs su bl. *
švelnā
‘avies vilna’. Lie.
švylỹs
n
netekimą galima aiškinti tokia garsų kitimų seka: kadangi
-ii̯a-
dažnai būdinga
i
sinkopė [žr. Stang 1966], atsirado junginys
-lni̯-
arba
-l’n’-
, toliau
-īlni-
>
-īl’l’-
>
-ĭl’l’-
/
-īl’-
>
-ĭl’-
/
-īl’-
. Rekonstruoti tarpinę grandį
-īl’l’-
verčia gretiminė forma
švilỹs
. Minėto garsų rutuliojimosi paralelė yra lie.
gìlė
, la.
(d)zīle
‘Eichel’. Veikiausiai
-īl’l’-
nevienodai kito dėl ilgojo palatalizuoto
l’l’
galimo ekspresyvumo, plg. gr.
κυλλóς
‘persuktas’ (*
kʷl̥nós
), kurio dėl asimiliacijos kilęs
-ll-
suvoktas kaip ekspresyvus ir nesupaprastėjo į lauktiną
-l-
. Juk švylys netinka gyvulių šėrimui, o gilės tėra kiaulių ėdalas.
Šaltinis:
Lanszweert 1996–1997
, 34–35
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas