Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
žagsėti
.
Rezultatai
Antraštė:
žagsė́ti
Straipsnelis:
Oset.
zæǧyn
:
zaǧd
,
zæǧun
,
ʒæǧun
:
zaǧd
,
ʒaǧd
‘sakyti, kalbėti’. Iranėnų dirvoje gerai atpažįstama garsus pamėgdžiojanti šaknis *
zag-
(*
žag-
, *
žax-
, *
čag-
, *
čax-
) reikšme ‘rėkti’ ir pan., paprastai esanti kai kurių ‘rėkiančių’ paukščių pavadinimuose. Plg. persų
zāǧ
‘šarka’ (Sättler, Deutsch-persisches Konversationswörterbuch, Wien und Leipzig, 1882, s. v.
Elster
), ‘varna’ (Таффаров), ‘varna, varnas, kovas, šarka’ (Рубинчик),
žaǧār
‘garsus riksmas’,
zaǧand
‘laukinių žvėrių staugimas’ (pvz. panteros) (Таффаров), *
zax
‘garsas, skambėjimas’, afganų
ẓ̌aγ
‘garsas, triukšmas, balsas’,
ẓ̌aγedəl
‘ūžti; kalbėti’, orm.
žaγie
‘barnis’, veneci
žaγ-
‘šaukti, kviesti’ (Elfenbein), Pamyro išk.
ʒaγas
‘rauda’,
ǰaγ
‘loti; inkšti’ (Пахалина), Pamyro šug.
čaq-čaq
‘plepėjimas’ (Зарубин, Шугн, 294), sogdų *
zāγ
(
z’γ
), paukščio pavadinimas (Gramm. Sogd. I 159), *
zaγānt
,
zγ’nt
) ‘šauklys; heroldas’, *
zaγār-
,
zγ’r-
‘kviesti, šaukti’, part.
zaxs-
(*
zag-s-
) ‘skambėti’ (Ghilain 81), av.
zaxšaθra-
‘piktkalbystė’. Digorų
z
//
ʒ
svyravimas yra šio dialekto ypatybė (ОЯФ I 383). Už iranėnų kalbų ribų: lie.
žagatà
‘šarka’,
žagseti
,
žegseti
, armėnų
ǰag
‘paukštelis’. Inchoatyvus kamienas *
zag-s-
, kurį randame avestos, partų ir lietuvių (žr. aukščiau) kalbose gali būti ir oset. žodyje
fæ-ʒæxsyn
(*
pa-zag-s-
) ‘paskirti baudą’ (ИЭС I 430–431). Be abejo, čia priskirtinas ir oset.
ʒæǧynʒæg
‘šarka’ (ИЭС I 392). Žodžiai, reiškiantys ‘kalbėjimą, kalbą’ labai dažnai yra garsažodinės prigimties; žr.: Buck, Words of Speaking and saying, American Journal of Philology 1915 XXXVI 1 ir t., 125 ir t. Semantikai ‘garsas-kalba-riksmas’ yra akivaizdus osetinų
zaǧd
‘ginčas’, ptc. perf. veiksmažodžio
zæǧyn
. Petersson, Arische und armenische Studien, LUÅ (N. F. Avd 1) 1920 XVI 3 100; Morgenstierne EVP 106; Bailey, Asica 37; Gershevitch, Amber 229; Fraenkel II 1284; Bielmeier 155.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
, IV, 293
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas