Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
žeberklas
.
Rezultatai
Antraštė:
žebérklas
Straipsnelis:
V. Urbutis (Baltistica, t. III, 1967) nustato, kad senesnis šio įnagio pavadinimas yra
žuberklas
[265] (dūrinys, kurio pirmasis komponentas –
žu-
‘žuvis’).
Šaltinis:
Трубачев 1968 (1971)b
, 265–266
Antraštė:
žebérklas; žeber̃klas, žẽberklas
Straipsnelis:
Lie.
žebérklas
„žuvų duriamasis, smaigomasis įrankis (žuvaujant)“ turi dial. variantus
žeber̃klas
,
žẽberklas
,
žebérklai
,
žeberklaĩ
,
žeberkla
,
žebérklė
,
žebirklas
,
žebur̃klas
,
žibérklas
,
žibérklai
,
žibérkla
,
žibérklės
,
žibìrklas
,
žibirklai
,
žubérklas
,
žubirklas
,
žiubérklas
,
žiubérkulas
. Žodžių užrašymai, žodynai ir geografija rodo, kad seniausias variantas yra lie.
žubérklas
. Tai remia ir latvių kalbos, kuri yra pasiskolinusi pavadinimą iš lietuvių, faktai. Lie.
žubérklas
atsiradęs iš lie. *
žubedas
ar *
žubedis
, plg. la. lituanizmą
žubeds
. Lie.
žuberklas
yra iš
žu
-, sietino su lie.
žuvìs
, ir
bèsti
(
bẽdė
). Antruoju sandu einantis priesagos -
klas
nomen instrumenti remiasi „besti, smeigti, durti“ reikšmės daiktavardžiu. Lie.
žubérklas
etimologinė reikšmė yra „žuvų dureklis, žuvų smaigas“ (pan. ir vok.
Fischstecher
,
Fichstachel
„t. p.“). Panašios struktūros sudurtinių daiktavardžių, kur antruoju sandu eina priesaginis įrankio pavadinimas, o pirmuoju – įrankiu atliekamo veiksmo objektas, plg.
pelė́gautai
,
rãtalankstas
(jei ne iš
lankstýti
),
sū́rslėgtis
,
žiurkė́kautai
. Antrajame sande išlikusią šaknį
ber
- lengva sieti su lo.
ferio
, -
īre
„mušti, smogti, kirsti, skelti, durti; nukauti, paskersti“, s. isl.
berja
„mušti, smogti“, s. v. a.
berjan
, v. v. a.
bern
„mušti, daužyti“, alb.
bie
(dgs. II asm.
birni
) „mušu“; čia priskiriami ir labiau nutolusios reikšmės lie.
bárti
(
bãra
ir
bãria
), la.
bãrt
„t. p.“, s. sl.
borją
,
brati
„kovoti“, r.
борю́сь
,
боро́ться
, le.
bróć
się
„grumtis, galynėtis, kovoti“, taip pat (jau su determinatyvu
ž
) lie.
bir̃žti
„daryti brėžį su koja dirvoje siejant, biržyti“,
bir̃žė
(
biržìs
,
bir̃žis
,
bìržis
) „vienu ėjimu apsėjamas dirvos ruožas; riba tarp tokių ruožų“, la.
ber̂zt
„trinti, šveisti“,
bir̂zt
„trupėti“,
bìrze
„biržė, vaga“. Lie.
žuberklas
antruoju sandu einantis -
berklas
yra išlikęs ir kaip atskiras žodis, plg. ryt. aukšt.
berklaĩ
„lieptas (ppr. iš karčių)“, kurio senesnė reikšmė „smaigas, kartis“ (tą pačią šaknį turi ir lie. trm.
bérglauti
,
bérgloti
LKŽ I 623,
bérklauti
,
bérkl(i)oti
,
bérlauti
LKŽ I 626, kurių reikšmė „mėsinėti, skrosti“ gražiai sutinka su pirmykšte ide.
bher
- reikšme („aštriu įrankiu doroti – pjauti“) ir kartu yra artima -
ber
- reikšmei žodyje
žeberklas
(
žuberklas...
). Veiksmažodžio tarpusavio skirtumus galima aiškinti tuo, kad šalia *
ber(ti)
„skrosti, smeigti“ būta veiksmažodžių ne tik su determinatyvu
ž
(< *
ĝ
), plg. la.
ber̂zt
, lie.
bir̃žti
, bet ir su
g
(*
berg
-), plg. la. (trm.)
birga
„dirvoje išbrėžta linija biržijant; dirvos ruožas“ EH I 220 šalia
bìrze
(
birza
). Iš veiksmažodžių *
ber(ti)
ir *
berg(ti)
buvo pasidaryta su priesagomis -
klas
, -
las
daiktavardžių, kurių skirtumai ir nulėmė iš jų su priesagomis -
auti
, -
(i)oti
išvestų naujų veiksmažodžių įvairavimą.
Šaltinis:
Urbutis 1967
, 87–94
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas