Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žibėti.

Antraštė:

žibėti

Straipsnelis:

žr. siuboti

Šaltinis:

Bezlaj 1974, 24

Antraštė:

žibė́ti

Straipsnelis:

Toch. A tsip-, *tsep-, çep-, B tsip-, *tsaip- ‘šokti’ su formomis: praes. act. tsipiñc, imperf. act. çepär, B praes. act. tsipeṃ, part. praes. med. tsipamane, daiktavardžio vedinys A tsepant (nom. pl. tsepäntāñ) ‘šokėjas’ (< part. praes. act.), B tsaipe ‘šokis’. A žodyje çep- ç palatalizaciją rodo konsonantinę grupę ts (plg. AB tsip-, kilusią iš senojo (toch.) *tus- (su atvirame skiemenyje iškritusiu -u-. Jį reikia kildinti iš ide. *tus-eiu̯- ir t. t., iš senojo vardažodinio dūrinio, kurio pirmasis žodis *tus- taip pat rodo s. i. túṣyati ‘būti patenkintam, džiaugtis, linksmintis’, toṣa- ‘pasitenkinimas, malonumas, džiaugsmas’, het. dušk- ‘džiaugtis, linksmintis, žaisti’ ir taip pat toch. AB žodyje tsārw- ‘būti nurimusiam ir t. t.’ < ide. *tus-er- ir t. t. ‘kuris sukelia pasitenkinimą ir t. t.’ bei A tsärk, B çarka ‘muzika ir t. t.’ < ide. *tus-erqā ir t. t. ‘džiaugsmo, malonumo odė’. Antrasis žodis *eiu̯- randamas s. i. évar- ‘judėjimas, veikimo būdas, papročiai’, s. v. a. ēwa ‘įstatymas, vedybos’ (žr. taip pat toch. A yow, B yop- ‘įeiti’ ir t. t.). Pirminės toch. AB tsip- ir t. t. < ide. *tus-eiu̯- ir t. t. reikšmės buvo ‘tas smagus, džiugus judėjimas’ arba ‘linksmai einantis’. A *tsep-, B *tsaip- < ide. *tus-oiu̯- (B tsaipe < *tus-oiu̯o- su *oiu̯o-, atitinkančiu gr. λόγος ir t. t. tipą, plg. Van Windekens, Orbis 19 (1970) 440 ir toliau); A çep- < ide. *tus-ēiu̯-; AB tsip- < ide. *tus-eiu̯ arba tus-iu̯- yra senasis *çip- (ts prieš *ei arba *i palatalizaciją į ç) pavirto į tsip- dėl (A) *tsep-, (B) *tsaip- įtakos. Kitus aiškinimus, kurie iki šiol buvo pasiūlyti AB tsip- ir t. t. reikia atmesti gretinimą su s. air. tibu ‘juoktis’ (Pedersen, Tocharisch (1941) 160, išn. 2; atsargiai) ir taip pat su la. zibinât ‘leuchten lassen, blitzen, sehr schnell etwas (z. b. die Hände, Füsze) bewegen’, lie. žibù ‘glänzend strahlen’ ir t. t. (Van Windekens, Orbis 13 (1964) 230 ir toliau).

Šaltinis:

Windekens 1976, 533

Antraštė:

žibė́ti

Straipsnelis:

Etimologiniai žodynai (Skok III 663–664; Miklosich 404) pažymi išskirtinę pietų slavų leksemų grupę: s.-kr. zȕblja ‘šakalys, pagalys, deglas’, slov. zubja ‘deglas’, zubelj ‘ugnis’. Miklošičius minėtus pietų sl. žodžius sieja su lie. žiburys bei giminišku lie. žibėti, o Skokas gretina su lie. žãbas ‘šaka’, žabá ‘virbas’, s. isl. kafli ‘pliauska’, n. v. a. Kabel ‘nedailiai nutašytas rąstas’ < ide. *g̑ebh- ‘medžio gabalas’. Abu etimologizavimai susiję su rimtais šaknies vokalizmo sunkumais. Polesės termių (зу́бе́ль, зу́бяль) bei r. kalbos bitininkystės terminai (r. зубень) ‘kuragalys, gesulas, nuodėgulis bitėms rūkyti’ [28] leidžia spėti, kad pietų sl. ir rytų sl. leksemos kilusios iš *zǫъ.

Šaltinis:

Куркина 1983 (1985)b, 28–29

Antraštė:

žibėti

Straipsnelis:

Lie. žibėti (la. zibēt ‘mirgėti’) giminiškas lie. žiebti, žaibas, la. zibt ‘mirgėti’, išoriniai ryšiai neaiškūs.

Šaltinis:

Antraštė:

žibėti

Straipsnelis:

žr. siūbuoti

Šaltinis:

Bezlaj 1974, 24

Antraštė:

žibė́ti

Reikšmė:

zibēt, spīdēt, mirdzēt

Straipsnelis:

žr. žaibas

Šaltinis:

Laumane 2001, 70