Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
žioti
.
Rezultatai
Antraštė:
žiojú
Straipsnelis:
-eHU
. ‘Ilgųjų diftongų’ šaknys ištisai rodo nykstamąjį balsių kaitos laipsnį, plg. iteratyvinį denominatyvą *
g̑ʰh₁iah₂-i̯é-ti
lytyse lo.
hiāre
, lie.
žiojú
, s.-kr.
zjâm
‘žiovauti, žiojėti’ […].
Šaltinis:
Rasmussen 1981, 169
Antraštė:
žióti
Straipsnelis:
Pragerm.
GEI-NA-
(
gein-a-
‘žiovauti; žiojėti, būti prasivėrusiam’ (s. isl.
gína
‘žiovauti; kiaurėti; sprangtelėti, čiaukštelėti’,
gin-ō-
‘žiovauti’: s. ang.
ginian
[ir kt. pvz.]) [219], germ.
gein-a-
intr. ‘žiovauti; žiojėti’ gana patikimai sietina taip pat ir kaimynėse kalbose užfiksuota šaknimi
g̑hei-
‘žiovauti; žiojėti’. Sl. kalbose šaknis įgauna nosinį infiksą, o bl. ir lo. kalbose yra išplėsta
ā-
, lo.
hiāre
‘žiojėti, būti prasivėrusiam, žiovauti, geidžiąs, godus, būti nustebusiam’, lie.
žióju
,
žióti
‘atidaryti, atverti; refl. žiovauti’, s. sl.
zinǫ
,
zinǫti
‘žiovauti, žiojėti, išsižioti’.
Šaltinis:
Seebold 1970
, 219–220
Antraštė:
žióti
Straipsnelis:
[Platus str. apie ide. ‘liežuvio’ ryšį su ‘žuvimi’] [Be kita ko, užsimenama apie
žioti
] Pokorny 1959, 449, Fraenkel 1962 161 lie.
žioti
sieja su gr.
kháos
, bet šį ryšį reikia atmesti [gr.
kháos
giminiškas su lie.
gomurỹs
].
Šaltinis:
Winter 1982
, 183
Antraštė:
žióti
Straipsnelis:
Kaip nominaliniai dariniai ir tolimesni jų vediniai čia priklauso […] Gen. *
sk̑₂-áh₂-s
ir tematinis darinys *
̑ʰ₁i-é/ó-
žodžiuose, reiškiančiuose ‘žiovauti’: denom. iš kol. *
̑ʰ₁i-áh₂-i̯é/ó-
lytyse lo.
hiāre
, lie.
žió-ju
‘offne’ (refl. ‘gähne’), s.-kr.
zj̏
‘išsižioti plačiai’ (Pokorny IEW 419) kaip ir čia pat priklauso ‘Stativbildung’ *
̑ʰ₁-é₁-
lytyje s. v. a.
gīen
‘žiovauti’ […] [37] Denom. *
g̑ʰ₁i--h₂-̯é-
lytyse lo.
hiāre
, lie.
žióju
, s.-kr.
zjâm
. [52]
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 52
Antraštė:
žioti
Straipsnelis:
žr.
žiovauti
Šaltinis:
Buck 1949
, 261–262
Antraštė:
žióti
Straipsnelis:
Šaknis *
ǵʰeh₂
- turi nusistovėjusį
i
-prezensą *
ǵʰh₂-ei
- / *
ǵʰh₂-i
-, paremtą lo.
hiō
,
hiāre
‘žiovauti, plačiai išsižioti’, s. sl.
zijati
, vns. 1 asm.
zějo
‘t. p.’, lie.
žióti
, toch. B
kāy
- ‘t. p.’ (pret. dalyv.
kakāyau
) < *
ǵʰh₂-(e)i
-. Remdamasis s. sl. vns. 1 asm.
zějǫ
, Rasmussenas (1989: 52) aptariamą šaknį rekonstravo kaip *
ǵʰeh₁i̯
-, tačiau tai nepagrįsta, nes neatsižvelgiama į gr.
χάσκω
ir
χάος
. Be to, tai paneigia ir sr.-kr.
zȉjev
‘snukis, nasrai’ (< protosl. *
zěvъ
) cirkumfleksas. Stiprioji forma lėmė *
zě
-, kuris įgijo
-j
- (*
zě-mь
≫ *
zě-ǫ
> *
zějǫ
). O silpnoji prieš priebalsį buvo paveikta metatezės ir suponavo *
ǵʰih₂
-, kuriuo paremtas ne tik s. sl.
zijati
, lie.
žióti
, bet ir lo.
hiō
(su priesaga *
-eh₂
-).
Šaltinis:
Lubotsky 2011
, 107–108
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas