Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
žmona
.
Rezultatai
Antraštė:
žmonà
Straipsnelis:
Prie sl.
ženā́
prisišlieja lie.
žmonà
. Šis žodis, atrodo, nėra lietuvių kalbos savarankiškas darinys. Nurodomas jo garsinis ryšys su
žmónės
[108], sg. nom.
žmuõ
, acc.
žmū́ni
, pr.
smunents
‘žmogus’. Tačiau žmona savo reikšme skiriasi nuo kitų šios šaknies formų. Ide. *
gʷ̄
visos formos įvairiose kalbose turi ne tik reikšmę ‘žmona’, bet ir ‘moteris’ ir antroji pasitaiko nė kiek ne rečiau. Plg. abi reikšmes sl.
žena
, kurių sugretinimas leidžia manyti, kad senesnė yra ‘moteris’, vėliau išstumta kitos reikšmės. Nieko panašaus negalima pasakyti apie lie.
žmonà
, kurio reikšmės istoriją sunku atsekti lietuvių kalbos ribose. Nėra indoeuropiečių kalbose kiek senesnių pavyzdžių, kuriuose būtų semantinis ryšys tarp terminų „žmogus“ ir „žmona“, „moteris“. Tai reiškia, kad lie.
žmonà
<
žmon-
‘žmogus’ būtų vienintelis toks reiškinys. Atrodo, kad lie.
žmonà
atsirado veikiant sl.
žena
‘moteris, žmona’ ir po jos sekusios kontaminacijos su šaknies
žmon-
vietinėmis lietuviškomis formomis. Vien tik vietinių darinių kontaminacija yra mažai tikėtina, nes lietuviškas atitikmuo slaviškajam
žena
– *
gena
(plg. pr.
genna
,
genno
) su privalomu veliariniu
g
netiktų tokiai kontaminacijai. Iš kitos pusės plg. skolintą lietuvių veiksmažodį
žẽnytis
< sl.
ženiti sę
[109].
Šaltinis:
Трубачев 1959b
, 108–109
Antraštė:
žmona
Straipsnelis:
Lie.
žmona
‘moteris’ (dabar daugiausia vartojama ‘sutuoktinės’ reikšme) yra f.
žmogus
.
Šaltinis:
Buck 1949
, 83
Antraštė:
žmonà
Straipsnelis:
Daiktvardis
žmonà
gali būti sudaiktavardėjusio būdvardžio *
žmonas
moteriškoji lytis.
Šaltinis:
Bammesberger 1999
, 91 18 išn.
Antraštė:
žmonà
Straipsnelis:
žr.
žmogus
Šaltinis:
Blažek 2009
, 44
Antraštė:
žmonà
Straipsnelis:
Lyginant giminystės terminologiją baltų kalbose, matomi įvairūs skirtumai tarp trijų kalbų: 1) vieno ir to paties giminystės ryšio žymėjimui šios kalbos vartoja skirtingus paveldėtus žodžius, pavyzdžiui, la.
sieva
– lie.
žmonà
, pr.
genno
; la.
dēls
– lie.
sūnùs
, pr.
soūns
; 2) vienoje iš kalbų senojo pavadinimo vietoje atsiradęs skolinys, pavyzdžiui, la.
meida
< v. v. ž.
meid
– vietoje senojo *
dukte
, 3) paveldėti žodžiai vienoje iš kalbų įgyja semantinių skirtumų, pavyzdžiui, la.
māsa
: lie.
móša
‘svainė, vyro sesuo’, la.
māte
: lie.
mótė
‘moteris, žmona’. Vienas iš tokių bendros kilmės giminystės terminų, kuris randamas latvių ir lietuvių kalbose su skirtinga semantika, yra ir la.
bērns
ir lie.
bérnas
.
Šaltinis:
Bērtulis 1972
, 18
Antraštė:
žmonà
Straipsnelis:
žr.
žmonės
Šaltinis:
Lipp 2009b
, 123
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas