Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
aštras
.
Rezultatai
Antraštė:
aštras
Reikšmė:
gerai pjaunantis ar smingantis
Straipsnelis:
žr.
ašara
Šaltinis:
Lehmann 1986
, 483–486
Antraštė:
aštras
Straipsnelis:
žr.
ašara
Šaltinis:
Lehmann 1986
, 483–486
Antraštė:
ãštras
Reikšmė:
aštrus
Straipsnelis:
Afiksą *
-u-
su kai kuriomis priesagomis (ypač su *
-ro-
galėjo sieti ir labai seni ryšiai, susiję su heteroklitiniu linksniavimu, plg., lie.
ãštras
(la.
asrs
, sl. *
ostrъ
, gr. ἄκρος, lo.
acer
‘aštrus’: *
ak̑-
‘durti, badyti’; dėl darybos žr. Skardžius 1943, 299; Mažiulis 1959, 178; PKEŽ I 64) ir het.
aku-
‘aštrus akmuo’ (dėl tokios kaitos žr. Bloomfield 1925; Specht 1938; Ross 1953; Ivanov 1965, 43tt.; Frenkelis 1969, 49; Bader 1975a.).
Šaltinis:
Ambrazas 2006
, 24
Antraštė:
ãštras
Reikšmė:
aštrus
Straipsnelis:
Veiksmažodiniai būdvardžiai lietuvių kalboje paprastai žymi ypatybes, kylančias iš veiksmo (resp. būsenos) ar jo rezultato (resp. objekto), ir dažniausiai daromi su darybos galūne
-us
(
-i
). Panašias darybos funkcijas nuo ide. prokalbės laikų turi ir lietuvių kalboje retesnės priesagos *
-no-
, *
-lo-
, *
-ro-
, *
-to-
(Brugmann 1906, 255tt., 348tt., 361tt., 39tt.), plg. tokius senus vedinius kaip lie.
aš-t-ras
‘aštrus’ (ir sl. *
ostrъ
, la.
asrs
, gr.
ἄκρος
, lo.
acer
: *
ak-
‘durti, badyti’, dėl darybos žr. Skardžius 1943, 299; Mažiulis 1959, 178; PKEŽ I, 64), lie.
pìl-nas
(ir la.
pil̃ns
, pr.
pilnan
‘pilną’ (gantze) III 69₁₆, sl. *
pьlnъ
/
pъlnъ
, germ. *
fulna-
, s. air.
lán
, s. i.
pūrṇá-
, av.
pərəna-
), lie.
stã-tas
‘status’ (ir lo.
status
, gr.
στατóς
, s. i.
sthitá-
, žr. Otkupščikov 2001, 191; Smoczyński 2001, 207, 477), lie.
tū́-las
(ir pr.
tūlan
‘daug’ (viel) III 55₈₋₉, iš dalies sl. *
tylъ
‘pasturgalis, užpakalis’, vok. a. dial. (bavarų)
dollfuss
‘stora, ištinusi koja’, gr. τύλη, τΰλη ‘nuospauda, pūslė; gumbas; apmušalas; pagalvė’, τύλος ‘pūslė; gumbas; kupra’ : *
tū̆-
‘pūstis’, žr. Fraenkel LEW 1136–1137 ir lit.; PKEŽ IV, 203; Rosinas 2001, 12tt.). Tarp kai kurių minėtų darybos afiksų būta labai senoviškų kaitų, galbūt susijusių su heteroklitiniu linksniavimu (plg. Benveniste 1935; Specht 1944; Ivanov 1965, 43tt.; Bader 1975a; 1975b). Jų randama ir baltų kalbose. Antai taip aiškinamas s. lie.
budras
, (
-a
), lie.
budrùs
(
-ì
), turinčio atitikmenų slavų (*
bъdrъ
), iranėnų kalbose (av.
zaēni-buδra-
‘stropiai budintis, saugantis’, žr. Brugmann 1906, 348; Trautmann 1923, 33; Skardžius 1943, 300; ĖSRJa I 184; Mažiulis 1959, 178), santykis su lie.
budnùs
(
-ì
) ‘budrus’ (Otkupščikov 2001, 177). Be to, kai kurie šios kategorijos darybos tipai buvo tiesiog sinonimiški. Pavyzdžiui, kadaise semantiniu požiūriu labai artimos buvo priesagos *
-no-
ir *
-to-
, plg. lie.
báltas
(
-à
) ir
bálnas
(
-à
) ‘baltas’ (Skardžius 1943, 216; Otkupščikov 1967, 17tt.).
Šaltinis:
Ambrazas 2005
, 5–6
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas