Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
aštrus
.
Rezultatai
Antraštė:
aštrus
Straipsnelis:
Ide. kalbos žodžiai, reiškiantys ‘aštrus’, išskyrus didelę veldinių grupę, dažniausiai susiję su veiksmažodžiu, reiškiančiu ‘pjauti’. Lie.
aštrus
, la.
ass
, s. sl.
ostrŭ
ir t. t. – bendras baltų-slavų žodis; gr.
ὀζύς
; lo.
acūtus
, visi < ide.
*ak̑-
,
*ok̑-
; tai žodžiai, reiškiantys ‘aštrus, smailas’, ‘smaigalys’ ir t. t., plg. skr.
açri-
‘kraštas’, gr.
ἄκρος
‘aukščiausias, viršutinis’,
ἄκρον
‘viršūnė’, lo.
ācer
‘aštrus’ ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949
, 1069
Antraštė:
aštrùs
Reikšmė:
scharf
Straipsnelis:
E. Fraenkelio žodyne LEW į
aštrus
straipsnį įtrauktas sl. vanago pavadinimas iš tikrųjų čia nepriklauso. Sl. vanago pavadinimas remiasi ne
*ok̑ro-
, bet
*ōk̑u-
(gr.
ὠκύς
, s. i.
āśu-
‘greitas, schnell’). Jau prieš Vey slavišką vanago pavadinimą kildinau [žr. LP 1951, III, 106] iš
*asъtrębъ
:
*ōk̑u-pet-ro-s
‘greitai skrendąs, schnell fliegend’;
petro
>
trepo-
;
-ep-
>
-eb-
, sustiprintas, [su geminata]
-ebb-
>
-ęb-
.
Šaltinis:
Machek 1959a
, 164
Antraštė:
aštrùs
Straipsnelis:
žr.
akmuo
Šaltinis:
Stang 1956
, 351–352
Antraštė:
aštrùs
Straipsnelis:
Reikšmė ‘rūgštus’ (kartais ir ‘aitrus, gaižus’) susiformuoja iš bendresnės reikšmės ‘aštrus (apie skonį)’, kuri savo ruožtu dažnai remiasi ‘pjauti; kirsti’, plg. alb.
áthëtë
‘aitrus, rūgštus’ yra giminiška r.
острый
, lie.
aštrùs
(apie skonį), lo.
ācer
,
ācris
‘aštrus, aitrus’,
ăceo, -ēre
‘būti rūgščiam (apie vyną)’ < ide.
*ak̑-
(
*aq-
) ‘būti aštriam’ (Фасмер ЕСРЯ, II, 166–167; Преображенский I, 666–667; Dauzat, Dictionnaire étymologique de la langue française, 1938, 19–20).
Šaltinis:
Петлева 1976 (1978)
, 46
Antraštė:
(aštrus)
Straipsnelis:
Neįtikimos ar klaidingos K. Liukkoneno siūlomos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo.
ohut
‘dünn’ ~ la.
ass
– semantiškai neįtikima […].
Šaltinis:
Nilsson 2001
, 184
Antraštė:
aštrùs
Straipsnelis:
Prasl.
strěla
‘strėlė’ turi vak. germ. atitikmenį
strǣla
, bet žodžiai neturėjo patikimos etimologijos dėl klaidingos formos dekompozicijos: prasl.
strěla
siejama su
ostrъ
(> *
o-strě-ti
>
strě-la
) kaip
mesti
<
met-ti
>
met-la
; dar plg.
ok̑(r)
– prasl.
ostrъ
, lie.
aštrùs
, s. i.
aśri
‘ašmenys’,
aśani
‘strėlė, strėlės antgalis’, iran.
ašti
‘strėlė’, gr. ἄκων ‘ietis’.
Šaltinis:
Мартынаў 2000
, 161
Antraštė:
aštrùs
Reikšmė:
sharp
Straipsnelis:
žr.
eršketas
Šaltinis:
Derksen 2002a
, 5–7, 9
Antraštė:
aštrus
Straipsnelis:
Suom.
ohut
‘plonas’ iš bl. trm. *
åšus
‘aštrus’.
Šaltinis:
Liukkonen 1994
, 91
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas