Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
airė
.
Rezultatai
Antraštė:
airė
Reikšmė:
irklas
Straipsnelis:
Lie.
airė
‘irklas’ < la. (
aĩre
),
airis
:
airē
f.
aris
.
žagiel
.
парусъ
(čia
aris
veikiausiai tėra paprasta klaida vietoj
airis
, o ne painiojimas su la. tarm.
aris
‘kartis, žalga’). Būga yra įspėjęs, kad reikšmė ‘burė’, nurodyta slavų kalbų žodžiais, klaidinga (BgRR II 149; III 332); pridurtina, kad klaida atsirado pavartojus ne vietoje le. germanizmą
żagiel
, sumaišius jį su platesnės semantikos gretimais le.
žeglować
(
żaglować
) ‘laivu (ne vien buriniu!) plauk(io)ti’,
żegluga
‘plaukiojimas vandenimis, laivyba, jūrininkystė’,
żeglarz
‘jūreivis, jūrininkas’ ir pan., kuriuos Miežinis savo ruožtu ir kitur mėgino gretinti su lie. ir la. irklavimo semantikos žodžiais, plg.
yrklavimas
–
airéšana
–
żegluga
ir kt. (panaši klaida, tik atvirkštinė, yra ir Vaitkevičiūtės Lenkų-lietuvių kalbų žodyne). Per klaidą atsiradusi reikšmė ‘burė’ pasirodė ir kitų raštuose, net neleksikografinio pobūdžio: LKŽ tokia reikšme
airė
dar cituoja iš J. Balvočiaus-Geručio raštų – kaip toliau bus matyti, Miežinio žodyno leticizmų dažniausio neleksikografinio šaltinio. Būga, savo žodyne aiškindamas tolesnę etimologiją rašė, kad „Miežinio žodis gali būti ir skolinys iš latvių kalbos“ (BgRR III 332); Siesikų
aĩrė
‘irklas’ su
nusiaĩryti
‘nusiirti’ bei Lėno
aĩrytis
‘irtis’ LKŽ Būgai dar nebuvo žinomi, tačiau tie ukmergiškių žodžiai, nors veikiau ir neskolintiniai, būdami geografiškai per toli, neverčia atsisakyti Būgos nuomonės dėl Miežinio žodyno žodžio. Mėginimą Miežinio žodžio gyvavimą pratęsti ir žodynuose rodo netikslumų ir abejonių kupinas straipsnelis J. Šlapelio keturkalbio žodyno pirmajame lanke:
áirė
Miež. (
gáirė
?) =
bùrė
–
пáрус
(
веслó
?) –
żagiel
–
Segel
.
Šaltinis:
Urbutis 1995b
, 19
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas