Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
akstinas
.
Rezultatai
Antraštė:
ãkstinas
Reikšmė:
geluonis, dyglys, spyglys
Straipsnelis:
Alb.
venjë
f. ‘kukmedis, finikietiškas, rytietiškas kadagys’. Tai įvairių Albanijos ir Graikijos albanų tarmių žodis. Svarstytina, kaip
venja
ir
fenja
‘kadagys’ prasiskverbė į s.-kr. bei kaip
βένια
‘kadagys’ – į dabartinę gr. kalbą. Remiantis
enjë
‘kukmedis’,
venjë
kilo iš
*ak-niā
, t. y. iš pamatinės formos su veliariniu
k
kaip lie.
ãkstinas
vietoj palatalinio
k
. Taip pat žr.
vgje
.
Šaltinis:
Çabej 1968a
, 112–113, 137
Antraštė:
ãkstinas
Reikšmė:
geluonis, dyglys, spyglys
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie.
ãkstinas
= bažn. sl.
остьнъ
).
Šaltinis:
Endzelīns DI
II, 342
Antraštė:
ãkstinas
Reikšmė:
geluonis, dyglys, spyglys
Straipsnelis:
žr.
akstis
Šaltinis:
Karaliūnas 1974
, 201–203
Antraštė:
ãkštinas
Reikšmė:
akstinas
Straipsnelis:
žr.
akstis
Šaltinis:
Karaliūnas 1974
, 201–203
Antraštė:
ãkstinas
Reikšmė:
geluonis, dyglys, spyglys
Straipsnelis:
žr.
kaulas
Šaltinis:
Lanszweert 1984
, 13–14
Antraštė:
ãkstinas
Reikšmė:
geluonis, dyglys, spyglys, Stachel
Straipsnelis:
E. Frenkelio žodyne pateiktas lie.
ãkstinas
veikiau besąs skolinys iš sl.
ostьnъ
(s. bažn. sl.
ostьnъ
, r.
ostén
, le.
oścień
, č., bulg., slov.
osten
, s.-kr.
ostan
). Sl.
ostьnъ
turbūt remiasi
ostь
(pirmykštė reikšmė ‘ašaka, Fischgräte’), kuris giminiškas su s. i.
ásthi
‘kaulas, Knochen’. Senovėje (o dar neseniai ugro-finų) įvairūs medžioklės ir žūklės įnagiai buvę iš kaulo.
Šaltinis:
Machek 1959a
, 160
Antraštė:
ãkstinas
Reikšmė:
geluonis, dyglys, spyglys
Straipsnelis:
V. Machekas galvoja, kad lie.
ãkstinas
yra skolinys iš sl.
ostьnъ
(žr. Machek 1959a, 159–164, Machek 1961, 345–356).
Šaltinis:
Топоров 1963c
, 253
Antraštė:
ãkstinas
Reikšmė:
geluonis, dyglys, spyglys
Straipsnelis:
Pr.
ackons
‘akstis, akuotas’ artimiausios paralelės yra germanų kalbose, dėl to Hirtas pr.
ackons
laikė skoliniu iš gotų (žr. Hirt, Beiträge zur Geschichte der deutschen Sprache und Literatur 1898, XXIII, 344, taip pat Būga RR II, 91), patekusiu ir į finų kalbą (
akana
‘atsijos’). Kitose kalbose yra elementas
-n-
(lo.
agna
, gr.
ἄκανθα
ir t.t.). Rytų baltų kalbose yra formų su
-n-
ir prieš einančiu
-s-
, plg. lie.
ãkstinas
(šalia
akstìs
), la.
akstins
. Dar toliau eina lie.
akúotas
,
akštìs
,
akstìs
, la.
akuots
ir pan. Baltiškos lie.
ãkstinas
tipo formos interpretuojamos įvairiai, gali būti traktuojamos kaip „satemizacijos“ užgesimo pėdsakai baltų kalbose. Šia prasme pr.
ackons
‘akuotas’ tikrai galėjęs būti senas žodis, kuris atitiktų lie.
*akuonìs
arba
*akanas
(žr. Būga Lietvuvių kalbos žodynas, 1924, 47, 49).
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 71
Antraštė:
ãkstinas
Reikšmė:
geluonis, adata, spyglys, akuotas; skeveldra, rakštis, Splitter; ašaka
Straipsnelis:
žr.
kaulas
Šaltinis:
Lanszweert 1984
, 13–14
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas