Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: anas.

Antraštė:

anàs

Straipsnelis:

Tocharų įvardis *sæn(ä) (plg. TB seṃ, TA saṃ) galbūt gali būti sietinas su tolimos deiksės įvardžiu *é/ó-no-, plg. lie. anàs, s. sl. onŭ, gr. ἐκεῖνος, hom. κεῖνος. Ši reikšmė gali būti antrinė, plg. het. anna- ‘that’, priev. annaz, annišan ‘formerly, long ago’, bet taip pat ir ani-šiwat ‘today’ < ‘on this day’, kas rodo paveldėtą kamieną be nustatytos deiksės. Kaip bebūtų, bet tocharų kalbos dar išlaiko kamieną *óno- > *ænæ- priev. (ir priel.) TB ene-pre, TA ana-pär ‘before, in front’, TB priev. enestai ‘in secret, secretly’ < *‘in a remote place’, obl. vns. iš enesto < *ænæstå < *onostā-s < *ono‑stah₂-. Pratocharų *sæn(ä) turėtų kilti iš *ó‑nu- (kuris analogiškai pakeistas į *só‑nu- arba jam pridėtas *onu > *ænu po *sæ su kontrakcija *sæ-ænä > *sænä ‘that over there’).

Šaltinis:

Pinault 2009, 234

Antraštė:

anàs

Straipsnelis:

[Aiškinant baltų ir slavų leksikos skirtumus aptariamos baltų-slavų-iranėnų kalbų paralelės, kad būtų atkurta substratinė (prabaltiška pagal kilmę) praslavų leksika.] Lie. anàs genetiškai atitinka prasl. онъ ʻтотʼ. Tačiau prasl. овъ neturi baltiškojo atitikmens, tačiau turi iranietiškąjį, plg. s. iran. ava- ʻтотʼ, s. pers. ava- ʻt. p.ʼ. Rodomųjų įvardžių posistemėje (plg. prasl. sь (taip pat lie. šìs), tъ (taip pat lie. tàs) ir onъ (taip pat lie. anàs)) nėra vietos įvardžiui ovъ, kuris ją paveikė. Taigi prasl. onъ yra baltiškojo sluoksnio, o ovъ – iranietiškojo.

Šaltinis:

Мартынов 1980 (1981), 25

Antraštė:

anas

Straipsnelis:

Dažniau vartojamuose žodžiuose galimi įvairūs nereguliarūs fonetiniai pakitimai, pvz., […] anas > ans […].

Šaltinis:

Mańczak 1994, 95