Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
aršytis
.
Rezultatai
Antraštė:
aršýtis, ar̃šosi, ar̃šėsi
Reikšmė:
karščiuotis, siausti
Straipsnelis:
[Endzelynui] dėl šio žodžio [
aršýtis
,
ar̃šosi
,
ar̃šėsi
] lietuviškumo nebuvo kilę abejonių. Kitaip E. Fraenkelis […] tvirtino, kad tas veiksmažodis – tai tik vedinys iš lie.
aršùs
‘smarkus, piktas, nuožmus’, kurį jis, kaip ir ne vienas ankstesnis kalbininkas, laikė skoliniu iš br. kalbos [LEW 187, 16tt.] [45]. [Autorius išsamiai įrodinėja, kad šio žodžio formų daryba yra netipiška slavizmams] [46–47]. Kad […] apskritai visų slavizmų su
-yti
, ištisai priklausančių tipui
-yti, -ija, -ijo
fone galėtų šalia pasiskolinto būdvardžio pasirodyti tipo
-yti, -o, -ė
veiksmažodis, yra tiesiog neįsivaizduojamas dalykas. Tuo pačiu galiausiai prieinama prie visiškai tvirtos išvados, kad
aršýtis, ar̃šosi, ar̃šėsi
negali būti vedamas iš
aršùs
[…] [48] Lie.
aršytis
‘karščiuotis, šėlti’ gal dar galėtų kam pasirodyti kilęs esąs tiesiai iš br. kalbos [s. br.
горшити
‘kenkti, gadinti (į blogį vesti, papiktinti)’] […] Tačiau toks aiškinimas būtų dar beviltiškesnis: ne tik formaliai [dėl darybos], bet ir semantiškai nepateisinamas. Lie.
aršýtis
yra tipiškas veiksmažodžio vedinys, veikiausiai jau lie. kalboje atsiradęs. Paprasčiausia jį būtų vesti iš pamatinio veiksmažodžio su normaliojo balsių kaitos laipsnio šaknimi (plg.
varžýti
:
ver̃žti
), tačiau toks veiksmažodis tuo tarpu nežinomas, todėl reikia pridurti, kad vedimas iš žinomo
ir̃šti
irgi nėra neįmanomas, plg.
mánkyti
:
mìnkyti
[…]. Ieškomąją normaliojo laipsnio šaknį galima įžiūrėti žodžiuose
ér̃štas
‘piktas žmogus, vaidininkas’,
er̃štas
‘pyktis, sujudimas’
erštauti, -auja, -avo
‘pykti’.
Šaltinis:
Urbutis 1989a
, 44–49
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas