Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: arti, ariu.

Antraštė:

árti, ariù

Straipsnelis:

[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archajišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, – jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. árti, ariù, s. sl. orati, orjǫ; bendras archaizmas (Trautmann, Baltisch-slavishes Wörterbuch, 1923, 13).

Šaltinis:

Gołąb 1982, 126

Antraštė:

árti, ariù

Straipsnelis:

Gr. ἀρόω ‘dirbti’ [113]. Iš pat pradžių ἀρόω rėmėsi atematiniu šakniniu aoristu, kuris išreiškia sąvoką ‘arti’ visoje ide. srityje. Antrasis skiemuo daugelyje graikų formų reprezentuoja ə₃, iš kurio išsirutuliojo o. Visos formos su ω (ἀρώσιμος, ἀρωμεναι ir t. t.) yra okazinės ir antrinės. Atvirkščiai, dorėnų formos su ἀρα-, ἀράσοντι, ἐναράτιον, ἄρατρον, Ἀρατνος rodo α, kuris nėra paaiškintas, bet galbūt trumpas (plg. Schwyzer, Glotta XII, 1tt.; Schwyzer E., A. Debrunner, Griechische Grammatik, I, 1939, 362, 683). Lo. turi arāre, kuris gali būti antrinis. Kitos kalbos turi praes. su *ye/yo: v. air. airim, go. arjan, lie. ariù, s. sl. orjǫ. Arklo pavadinimas ἄροτρον (kretiečių ἄρατρον) turi tokius atitikmenis: lo. arātrum, arm. arawr-, air. arathar-. Kitos kalbos turi tokius vedinius: lie. árklas, s. sl. rolo su priesaga l. Pagaliau ἄρονρα ‘arimas’ yra mot. g. vedinys su -yə₂, iš atematinio neutrum su r/n *arowr̥, plg. air. arbor (iš *arwr̥), gen. arbann iš *arwenos ‘grūdinės kultūros’ (plg. Benveniste, Origines de la formation des noms en indoeuropéen, 1935, 20tt., 112tt.). Lo. arvus yra tolimesnis. Bandoma gretinti su skr. urvárā- ‘pjūtis’, av. urvarā (Otrębski, KZ 1939, LXVI, 246 tt.).

Šaltinis:

Chantraine DEG I, 112–113

Antraštė:

árti, ariù

Straipsnelis:

S. air. veiksmažodinė šaknis ar- ‘auginti, arti’, airim ‘aro’ Corm.² 13, praes. sg. 3 relat. aires (dam aires in tír ‘jautis, kuriuo ariama žemė’ LL 18853). Vedinys airem m. ‘artojas’ Contr. Kilo iš *ar-yᵉ/ₒ- kaip velsiečių ardd-u ‘artojas’ (iš kur [kilo] arddwr ‘artojas’, bret. arer ‘t. p.’), go. arjan ‘žemdirbys’, s. v. a. erran ‘t. p.’, lie. ariù, árti, s. sl. orjǫ, orati ‘t. p.’. Lo. kalba čia turi veiksmažodį su -ā- arāre. Ši šaknis nežinoma arijams. Abejotina, jog galima būtų sieti su galų arinca ‘grūdinių rūšis’ Plin. XVIII 81. Dar žr. arathar bei arbor ‘grūdinis’. Pokorny IEW, 62.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, A81

Antraštė:

árti, ariù

Reikšmė:

пашу, verčiu velėną, apdirbu žemę

Straipsnelis:

[Kai kurie tarmių faktai patvirtina spėjimą (taip galime juos interpretuoti), kad dar ide. bendrumo laikais egzistavusios bendros bl., sl. ir kai kurių senųjų europiečių bei anatolų ir tocharų kalbų (taipogi gr. kalbos; indų-iranėnų kalbos lieka nuošalyje) izoglosos; nevisai aišku, ar šiai grupei priskirtina het. harra(i)- ‘arti’:] Plg. toch. A, B āre ‘žagrė, plūgas’, lie. ariù ‘verčiu velėną, apdirbu žemę’, s. sl. ОРѬ, go. arjan, lo. arō, s. air. airim, gr. ἀρόω, s. arm. arawr ‘žagrė, plūgas’.

Šaltinis:

Иванов 1986 (1988), 52