Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
avynas
.
Rezultatai
Antraštė:
avýnas
Straipsnelis:
žr.
ava
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1991
, 150–152
Antraštė:
avýnas
Reikšmė:
motinos brolis
Straipsnelis:
[Straipsnyje plačiai nagrinėjama ide. dėdės ir sūnėno pavadinimai, taip pat kai kuriuose atskirose ide. kalbose – lotynų, graikų ir kt.] Žodis dėdei, kartais – specialiai motinos broliui, pavadinti dažnai yra atsiradęs (išsirutuliojęs) iš žodžio seneliui pavadinti, proto ide.
*au̯os
. Tokios formos yra: s. bažn. sl.
ujь
<
*au̯i̯os
, pr.
awis
<
*au̯i̯os
, lie.
avýnas
‘motinos brolis’ [ir kt. pvz.].
Šaltinis:
Beekes 1974
, 43
Antraštė:
avýnas
Reikšmė:
motinos brolis; dėdė iš motinos pusės
Straipsnelis:
Greta he.
ḫuḫḫaš
, lo.
auus
[<
*HeuHos
, 223], arm.
haw
[etimologiškai arm. forma neturi nieko bendra su hetitų žodžio pradžios
ḫ-
] ‘senelis’ kitų kalbų formos pasiskirsto grupėmis. Baltų ir slavų kalbų grupė: s. sl.
ujĭ
<
*auios
, pr.
awis
, lie.
avýnas
. Dėl reikšmės pastebėsime, kad baltų-slavų
*auios
reiškia ‘dėdė’. Lie.
avýnas
– antrinis vedinys specialia reikšme ‘motinos brolis; dėdė iš motinos pusės’. Keltų formos rodo dvi raidos kryptis: pirma, s. air.
aue
, v. air.
ao
<
*auios
, bet reiškia ‘anūkas’, antra, galų
ewytr
, bret.
eontr
suponuoja
*awen-tro-
ir reiškia ‘dėdė’. Germanų kalbose turime grupę vedinių su priesaga
-n-
, kuri sudarė naują šaknį
*awen-
: gotų k. šį
*awen-
tikriausiai reprezentuoja mot. g.
awo
‘senelė’ (dat. sg.
awon
); vyr. g. paliudyta s. isl.
afe
‘senelis’. Kamienas
*awen-
siejamas su s.v.a.
ōheim
, vo.
Oheim
, kurie hipotetiškai atstatomi
*awun-haimaz
. Nežinome, kaip interpretuoti antrąjį dėmenį: arba darinys iš gyvenamosios vietos pavadinimo (
Heim
, plg. anglų
home
) – ‘tas, kuris turi senelio gyvenamą vietą (?)’, arba vardažodinė šaknies
*kʷei-
(gr.
τιμή
) forma – ‘tas, kuris turi senelio pagarbą (?)’. Visa kita šiame atstatyme abejotina ir [224] tai didelis nuostolis reikšmės analizei. Atitinkamos s. a.
ēam
, s. frizų
ēm
formos taip pat reiškia ‘dėdė’, o ne ‘senelis’.
Šaltinis:
Benveniste 1969
, 224–225
Antraštė:
avýnas
Reikšmė:
motinos brolis
Straipsnelis:
Pr.
awis
E 177 ‘dėdė’ : lie.
avýnas
, s. sl.
oyu
‘dėdė’, go.
awō
‘močiutė’, lo.
avus
‘senelis’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 20.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV(2), 185
Antraštė:
avýnas
Straipsnelis:
S. air.
aue
m. ‘anūkas, palikuonis’,
haue
glosa ‘nepos’, nom. pl.
haui
ir
aui
, dar. pl.
auib
, acc. pl.
auu
. Iš daugelio ogaminių įrašų genetyvas skaitomas
aui
. Vėliau
oa, ua, ó
. Mot. giminė paliudyta ZCP VIII 183. Dūriniai:
iarm-ua
‘proanūkis’ (
iarm-hua
), plur.
iarmui
glosa ‘abnepotes’. Dėl
h
, esančio paminėtų žodžių pradžioje, be reikalo aiškinamas U. S. 22
*[p]aw-io
. Geriau kildinti iš
*aw-io-
ir susieti su lo.
auos
‘senelis’, f.
aua
ir
auia
. Kalbama apie įprastą šeimos terminą, reiškiantį ‘senas’, be apibrėžtos specializacijos: s. isl.
áe
‘senelis’, go.
awō
‘senelė’, s. sl.
ujĭ
‘motinos brolis’, lie.
avýnas
‘id.’. Vedinys
*awon-
pasirodo lo.
auonculus
‘motinos brolis, dėdė’ bei britų k. valų
ewythr
‘motinos brolis’, v. kornų
eviter
(voc.), bret.
eontr
, kurie kilo iš
*awᵉ/ₒn-tēr
arba iš
*awᵉ/ₒn-tro-
(plg. lo.
mātertera
) MSL [A–103]. Kamienas
*awon-
taip pat yra ir germ. kalbose, – juo aiškinama s.v.a.
ôheim
‘dėdė’, s. ang.
éam
‘id.’ Walde Pokorny, I 20.
Šaltinis:
Vendryes LEJA
, a103–a104
Antraštė:
avýnas
Straipsnelis:
Pr.
awis
‘dėdė’ siejasi su lie.
avýnas
, kuris rodo senąjį
i
kamieną, išplėstą
-n-
. Plg. s. r.
уи
, r.
уй
‘dėdė pagal motiną’,
вуй
ir kt., taip pat go.
awō
‘senelė’, s. š. germ.
afi
‘senis’,
āi
, bret.
eontr
‘dėdė’ (<
*aventro-
), kimr.
ewythr
ir kt. Исаченко, Slavia 1953, XXII, 62–63 mano, kad ide.
*au̯os
reiškė ne dėdę iš motinos pusės, o ‘antrosios kartos vieną kurį prosenelį’. Mezger KZ 1960, 297 nurodo, kad šis žodis reiškė ir dėdę, ir giminaitį.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 179–180
Antraštė:
avýnas
Reikšmė:
senelių, priklausantis seneliui
Straipsnelis:
Sena slaviška forma yra
*ujь
. Iš lyginamosios analizės aiškėja, kad
u
pratęsia ide. diftongą
*au
, dėl to senesnė forma –
*au̯i̯os
. Ji aptinkama daugelyje ide.
kalbų
: lo.
avia
, s. pr.
awís
, lie.
avýnas
, sl.
ujь
; Brugmanno manymu, čia priklauso ir gr.
αῖα
. Patyrinėjus šias formas, pastebima skirtinga skiemens riba: lo.
avia
<
*a/u̯i̯a
, o sl.
ujь
<
*аu̯/i̯os
. Formų, einančių pagrindu lie.
avýnas
(
a/u̯
) ir sl.
ujь
(
au̯-
), skiemens riba yra priešinga, negu lie.
naũjas
(
nau̯-
) : sl.
novь
(
no/u̯o-
) ‘naujas’. [82] Tiesiogiai iš ide.
*au̯os
kilęs lie.
avà
‘teta (iš motinos pusės), dėdės žmona’, nors Trautmannas ne visai tuo įsitikinęs. Lie.
avýnas
yra padarytas iš
*au̯os
su priesaga
-yna-
, kuri genetiškai atitinka ide. priklausomybės priesagą
*-ino-
, plg. lo.
suĩnus
‘kiaulinis’, lie.
brolynas
,
seserynas
‘giminaitis iš brolio (sesers) pusės’, nors lie.
avýnas
, kaip ir žodyje
mótina
, neliko jokių priklausomybės požymių. Struktūriniu atžvilgiu lie.
avýnas
(
*au̯-īno-
) analogiškas bulg.
ýйна
(
*uj-ī̆na
<
*au̯-ī̆na-
) ‘teta, dėdės žmona’ su aiškia savybine reikšme: ‘priklausanti dėdei iš motinos pusės’. Plg. dar r. trm.
дя́д-ина
‘dėdės žmona’. Tolimesni atitikmenys: go.
awo
‘bobutė’, het.
ḫuḫḫaš
‘senis’ [83]. Įprasta manyti, kad
*au̯os
reiškė senelį, motinos tėvą. Lie.
avýnas
– ‘senelių, priklausantis seneliui’. [84]
Šaltinis:
Трубачев 1959b
, 82–84
Antraštė:
avýnas
Reikšmė:
Mutherbruder
Straipsnelis:
[Bendras ide. žodis – arm.]
hav, havu
‘senelis, protėvis’. [Lit.:] Hübschmann, Armenische Grammatik, Leipzig, I, 1897, 465; Walde Hofmann, Lateinisches etymologisches Wörterbuch, I, 1938, 88; Pokorny IEW, 89; Ernout-Meillet, Dictionnaire étymologique de la langue latine, ³1951, 110; Meillet, Esquisse d’une grammaire comparée de l’Armenien classique, Wien, ²1936, 38; Adjarian, Armenisches Wurzelwörterbuch, IV, 1926, 209tt. Šis žodis susijęs su lo.
avus, -i
‘senelis, protėvis’, pr.
awis
‘dėdė’, lie.
avýnas
‘Mutterbruder’, s. bažn. sl.
ujь
‘dėdė’, s. air.
aue
, go.
awo
‘senelė’, s. š. germ.
afi
‘senelis’, ags.
eam
, s. v. a.
oheim
[‘dėdė’?]. Tarp šių įvairios kamieno darybos ir reikšmės giminaičių (
i̯o-
– bl., sl., kelt. kalbose,
n-
kamienas germ. kalbose […]) arm. kalbos žodis arčiausiai stovi – ir formaliu, ir semasiologiniu požiūriu – prie lo. kalbos žodžio.
Šaltinis:
Solta 1960
, 48
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas