Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
bal̃sas
Straipsnelis:
Alb. pall, pëllás, pëllét ‘bliauti (apie asilą)’, pallmë f. ‘asilo bliovimas’, përpáll ‘viešai paskelbti’, shpall ‘paskelbti, išduoti’, shpallje f. ‘paskelbimas’; F. Blancus raštuose: „Mugire. Me pāllunë, Mugitus Pāllmë, Mugitus bovis Pāllma e kaut“. Nepaaiškintas (arba blogai įterptas) G. Meyerio EW (žodyne) 319, 320. Šie albanų žodžiai yra iš lo. palam ‘viešai, visų akyse’, s. r. polyj ‘atviras’ (N. Joklis ir D. Camarda) grupės. Be to, mes čia pergrupuojame toch. pal- ‘girti, išgarsinti’, Mejė [Journal asiatique, I, 457] ir Benveniste’o [Hirt-Festschrift, II, 236] be reikalo gretinamą su lie. balsas, bylà, s. pr. billit ‘sakyti, kalbėti’.
Šaltinis:
Çabej 1965a, 10 (39)
Antraštė:
bal̃sas
Straipsnelis:
Toch. A päṣt- ‘vadinti, šaukti (?)’ praes. act. forma päṣtṣ-äṃ ir päṣtiñc. Šį veiksmažodį reikia gretinti su skr. bháṣati ‘loti, staugti’, bhā́ṣate ‘kalbėti, sakyti’, lie. bal̃sas, s. v. a. bellan ‘loti’ < ide. *bhels- (dėl ide. *bhel- (neišplėsto) plg. AB päl- ‘girti’) pagal Fortunatovo dėsnį, plg. dabar Burrow, BSO(A)S 1972, XXXV, 531 t., ypač 543 t. (prieš Mayrhofer EWA). Toch. forma päṣt- < senesnės *pälṣt- (*-lst- > -st-) remiasi sena ide. nominaline forma *bhels-to- arba *bhl̥s-to-.
Šaltinis:
Windekens 1976, 368
Antraštė:
bal̃sas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Baltiški verba dicendi reprezentuoja kelias ide. šaknis. Būdingiausias – lie. bìlti, bìlstu, bilaũ ‘kalbėti’, iteratyvas bylóti, -óju, -ójau ‘kalbėti(s)’ (dabar ‘bylinėtis’), pr. billīt, 3 praes. billi (antrinis – billē), 3 praet. billā, billai, turintys nykstamąjį ide. šaknies *bhel- laipsnį. Plg. s. v. a. bellan ‘apkalbėti; loti’, be to, su priesaga -s- lie. bal̃sas, la. bàlss ‘balsas, garsas’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 236
Antraštė:
bal̃sas
Straipsnelis:
Lie. bal̃sas Ch. Stangas laiko tipiškai baltišku žodžiu. Šio žodžio iš tikrųjų nėra slavų kalbose, bet yra žodis, tapatus jam daryba ir reikšme: *gol-sъ – s. sl. glasъ, r. голос. Tos pačios šaknies *bal- (kaip ir lie. bal̃sas) žodžių yra ir slavų kalbose, plg. r. балакать (su šnek. junginiu ала vietoj оло) iš *bol-kā. Slavų šaknis *gol-sъ ta pati kaip ir r. гоголь iš *go(l)-gol-. Taigi lie. bal̃sas ir sl. *golsъ skiriasi šaknimi, kuri gali pasireikšti dviem variantais: *bal- ir *gol-, bet jie tapatūs savo daryba ir reikšme. Priesagų tapatumas žodžiuose *bal-sas ir *gol-sъ ne mažiau svarbus kaip šaknų skirtingumas.
Šaltinis:
Отрембский, 139
Antraštė:
bal̃sas
Straipsnelis:
*bálsas, plg. lie. bal̃sas ‘Stimme’ (2 >4): bìlti ‘das Wort ergreifen’. [183] *bʰólsos lytyje lie. bal̃sas ‘Stimme’ […] : // bʰO̯elhes-é’-z // priklauso tai pačiai šakniai kaip ir lie bìlti ‘zu reden anfangen’ [Pokorny IEW, 123 t.].
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 183, 203
Antraštė:
balsas
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘balsas’, dažnai susiję su veiksmažodžiais, reiškiančiais ‘sakyti, kalbėti, šnekėti’, arba su sąvoka ‘garsas’. Lie. balsas, la. balss giminiškas lie. biliti, byloti, la. bilst, anksčiau plačiai kasdieninėje šnekoje vartoti žodžiai, reiškiantys ‘sakyti, kalbėti’.
Šaltinis:
Buck 1949, 1248
Antraštė:
balsas
Straipsnelis:
žr. byla
Šaltinis:
Çabej 1965a, 10 (39)
Antraštė:
bal̃sas
Straipsnelis:
žr. byloti
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 236
Antraštė:
bal̃sas
Straipsnelis:
Reikia pastebėti, kad F. Fortunatovas rašė tais laikais, kai lietuvių kalbos kirčiuotės dar nebuvo sunormintos, o kai kurie jo pateikti pavyzdžiai dabartinėje lietuvių kalboje laikomi tarminėmis formomis, plg.: lie. bal̃sas (4) : la. bal̂ss; lie. tarm. délna (1) : la. del̃na, lie. kálnas (3) : la. kal̂ns, lie. dar̃žas (4) – la. dar̂zs, lie. tarm. ìlgas (1) – la. il̃gs; lie. gérti – la. dzer̂t.
Šaltinis:
Poliakovas 2005, 115

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas