Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
balžienas
.
Rezultatai
Antraštė:
balžíenas
Straipsnelis:
Iš E. Fraenkelio (LEW, 1/2) žodyno iškeliu lizdą lie.
balžíenas
‘lanksti skersinė sija, kartis rogių dalims sujungti, rimbas, žiodiklis, brūzgulis’, norėdamas žodyne naudojamą medžiagos pateikimo būdą kritikuoti. Mano nuomone, iš pateiktų lie.
balžíenas
atitikmenų [go.
balgs
‘žarna’ (pastarosios lyties guturalis ir reikšmė yra skirtingi negu lie. žodžio), o v. v. a.
bole
‘stora lenta’, gr.
φάλαγξ
‘apvalus kamienas, velenas, volas’ skiriasi savo fonetika nuo
balžíenas
] vienintelis patikimas yra s. v. a.
balko
, s. isl.
bjalki
.
Šaltinis:
Stang 1956
, 352
Antraštė:
balžienas
Straipsnelis:
[Pateikiu pamarėnų (tiksliau pagal Lorenco skirstymą – slovincų, kašubų, saborų), kitų slavų kalbų ir baltų atitikmenis:] 1) Pamar.
błozn
‘Schlittenkasten auf dem Schlitten’, r.
бо́лозень
‘trynė, pūslė, kojos nuospauda’ ~ pr.
balsinis
‘Kissen’, la.
bàlziêns
,
bèlziêns
m. ‘Stütze am Pflug, am Schlitten’, lie.
balžíenas
m. ‘Querbalken an der Egge, am Wagen’, lie. dial.
balžė́nas
‘t. p.’ ← bl.-sl. °
balžein-
³⁶ [³⁶ Trautmann BSW, 25–26]
Šaltinis:
Hinze 1984b
, 191
Antraštė:
balžíenas
Straipsnelis:
Seržantas aprašo priesagų ir galinių žodžio skiemenų priegaidžių distribuciją visuose latvių tarmių priegaidžių plotuose. La.
-iens
: lie.
balžíenas
,
-aĩ
, la.
bal̂ziêns
.
Šaltinis:
Seržants 2003
, 98
Antraštė:
balžíenas
Reikšmė:
cross-beam
Straipsnelis:
Knygoje aptariami pragermanų
n
kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš
n
kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *
e
: *
u
kaita, ji būdinga ir ‘beam’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami keturi pragerm. *
belkō
, *
bulkᵏaz
‘beam’ kamieno variantai: 1. *
belkᵏan
-: s. isl.
bjalki
m. ‘beam’, s. šv.
biælke
m. ‘t. p.’; 2. *
balkᵏan
-: s. ang.
bealca
m. ‘t. p.’, ang.
balk
,
bawk
, s. fryzų
balka
m. ‘t. p.’, s. saksų
balko
m. ‘plank’, vid. vok. ž.
balke
m. ‘beam’, vid. olandų
balk(e)
m. ‘t. p.’, olandų
balk
, s. vok. a.
balcho
m. ‘t. p.’, vid. vok. a.
balke
m. ‘t. p.’, vok.
Balken
; 3. *
balkᵏu
-: s. isl.
bǫlkr
m. ‘partition’, s. šv.
balker
m. ‘beam’; 4. *
bulkᵏan
-: s. ang.
bolca
m. ‘gangway, duckboard’, s. vok. a.
bolcho
m. ‘gang board’. Visos germanų formos yra stabilaus konsonantizmo. Tai galėtų reikkšti, kad šaknies pabaigos *
k
tęsia ide. *
ǵ
, bet taip pat yra įmanoma, kad pragerm. *
k
atspindi netiesioginę geminatą, apibendrintą ankstyvojoje stadijoje. Tokiu atveju pirminė šaknies galo priebalsio artikuliacija negali būti nustatyta tik pagal germanų kalbų duomenis. Baltų ir slavų atitikmenys rodo, kad ide. šaknis buvo *
bʰolǵʰ
-, o ne *
bʰolǵ
-, kaip galima spręsti iš kirčiavimo lie.
balžíenas
m. ‘cross-beam’ ir ru.
bólozno
‘thick plank’. Vienintelis būdas suderinti baltų ir slavų lytis su germanų
n
kamieno daiktavardžiais – kildinti šaknies galo priebalsį *
k
iš geminatos, atsiradusios pagal Klugės dėsnį.
Šaltinis:
Kroonen 2011
, 148–149
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas