Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
bitìs
Reikšmė:
Biene
Straipsnelis:
žr. bitė
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 233
Antraštė:
bitìs
Reikšmė:
Biene
Straipsnelis:
S. air. bech m. ‘bìtė’, glosa ‘apes’, nom. pl. beich, gen. pl. bech, acc. pl. beochu. Airių bech kilo iš *bheko- ir jį reikia gretinti su valų begegyr ‘širšė’. Kitose kalbose su priesagomis -ko-, -to- ar -no- randamos formos, kurių vienintelis bendras elementas yra bh-: lo. fucus (iš *bhoiko-) ‘širšė, kamanė’, s. sl. bĭčela ‘bitė’, gr. σφήξ ‘vapsva’, lie. bìtė, bitìs (plg. valų bydaf ‘laukinis spiečius’, vėliau ‘avilys’ [air. bethsamain ‘spiečius’, žr. šį žodį atskirai]), s. ang. béo, n. ang. bee, s. v. a. bîa f. ir bîan m., bîna f. ‘bitė’. [B24] [Pastebėsime, kad Meillet, MSL XIV, 362, tiesiogiai gretindamas air. bech su s. sl. bĭčela, rekonstravo airių *bhiko-.].
Šaltinis:
Vendryes LEJA, b24–25
Antraštė:
bitìs
Reikšmė:
Biene
Straipsnelis:
S. air. bethamain ‘spiečius’. Suprantamas kaip dūrinys iš bech ‘bitė’ ir iš samain ‘spiečius’, Stokes, KZ XL, 245, Revue celtique, XXVII, 85. Plg. formą *bechṡamain, nurodytą Pokorny IEW, 905. Bet geriau lyginti su valų bydaf ‘laukinių bičių spiečius’ ir su baltiškais bitės pavadinimais: lie. bìtė, bitìs, pr. bitte, A. Heiermeier, Zeitschrift für romanische Philologie, LXXVI, 132. Galbūt bethamain yra pl. -men- ar -mon- kamienas, Pokorny, Zeitschrift für romanische Philologie, LXXIX, 526 (kur Pokorny IEW suponuoja sg. *betham, tiksliai atitinkantį valų bydaf).
Šaltinis:
Vendryes LEJA, b45
Antraštė:
bitìs
Reikšmė:
Biene
Straipsnelis:
žr. bitė
Šaltinis:
Schmalstieg 1975, 9
Antraštė:
bitìs
Straipsnelis:
*bhoukᵘ̯os ‘skrendantis vabzdys’, Pokorno (p. 163) rekonstruotas atsižvelgiant į lyginimą su lo. fūcus ‘tranas’ ir s. an. bēaw ‘gylys’, v. v. ž. bau ‘gylys’, yra toli nuo tiesos[…] Skraidančio vabzdžio pavadinimas galėtų būti bent iš dalies onomatopėjinis, ir daug labiau semantiškai priimtinesnis yra Ernout, Meille [De l. histoire des mots, Paris, 1959] požiūris, kad fūcus padarytas iš *bhoikos, šaknies *bhei- ‘bitė’ (s. sl. bičela < *bhikeleh₂, lie. bitìs, s. v. a. bini) vedinio²⁷ [²⁷žr. Meillet, MSL XIV, 1906–1908, 476 t. t.].
Šaltinis:
Weiss 1994 (1995), 140

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas