Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
bìtė
Reikšmė:
Biene
Straipsnelis:
S. air. bech m. ‘bìtė’, glosa ‘apes’, nom. pl. beich, gen. pl. bech, acc. pl. beochu. Airių bech kilo iš *bheko- ir jį reikia gretinti su valų begegyr ‘širšė’. Kitose kalbose su priesagomis -ko-, -to- ar -no- randamos formos, kurių vienintelis bendras elementas yra bh: lo. fucus (iš *bhoiko-) ‘širšė, kamanė’, s. sl. bĭčela ‘bitė’, gr. σφήξ ‘vapsva’, lie. bìtė, bitìs (plg. valų bydaf ‘laukinis spiečius’, vėliau ‘avilys’ [air. bethsamain ‘spiečius’, žr. šį žodį atskirai]), s. ang. béo, n. ang. bee, s. v. a. bîa f. ir bîan m., bîna f. ‘bitė’. [B24] [Pastebėsime, kad Meillet, MSL XIV 362, tiesiogiai gretindamas air. bech su s. sl. bĭčela, rekonstravo airių *bhiko-.].
Šaltinis:
Vendryes LEJA, b24–25
Antraštė:
bìtė
Reikšmė:
Biene
Straipsnelis:
S. air. bethamain ‘spiečius’. Suprantamas kaip dūrinys iš bech ‘bitė’ ir iš samain ‘spiečius’, Stokes, KZ XL, 245, Revue celtique, XXVII, 85. Plg. formą *bechṡamain, nurodytą Pokorny IEW, 905. Bet geriau lyginti su valų bydaf ‘laukinių bičių spiečius’ ir su baltiškais bitės pavadinimais: lie. bìtė, bitìs, pr. bitte, A. Heiermeier, Zeitschrift für romanische Philologie, LXXVI, 132. Galbūt bethamain yra pl. -men- ar -mon- kamienas, Pokorny, Zeitschrift für romanische Philologie, LXXIX, 526 (kur Pokorny IEW suponuoja sg. *betham, tiksliai atitinkantį valų bydaf).
Šaltinis:
Vendryes LEJA, b45
Antraštė:
bìtė
Reikšmė:
Biene
Straipsnelis:
Lie. bìtė ‘Biene’ laikyčiau trumpiniu iš *bik-utė (plg. sl. bьč-ela, iš bik-elā). Bičių šeimininkai mielai vartoja deminutyvus; tačiau nepaaiškintas lieka priebalsis t.
Šaltinis:
Machek 1961, 351
Antraštė:
bìtė
Reikšmė:
Biene
Straipsnelis:
bitte (bite) E 787 ‘bitė’ : lie. bitė, kimrų bydaf ‘bičių avilys’ ir kt. žr. Walde Pokorny II, 184.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 189
Antraštė:
bitė
Reikšmė:
Biene
Straipsnelis:
‘Bitės’ pavadinimas yra daugiau ar mažiau bendras daugeliui ide. kalbų. Lie. bitė, la. bite, s. ang. bēo, s. vok. bīa, bini ir t. t., pr. bitte, s. sl. bĭčela, r. pčela ir t. t. < ide. (?) *bhī̆-, greičiausiai pamėgdžiojamosios kilmės. Kitų žodžių, reiškiančių šią sąvoką, etimologija nėra aiški arba yra aiškus ryšys su pamėgdžiojamaisiais ištiktukinės kilmės žodžiais, plg. skr. bhramara-, bambhara- ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949, 192
Antraštė:
bìtė
Reikšmė:
Biene
Straipsnelis:
žr. būžys
Šaltinis:
Breidaks 1969, 70–71
Antraštė:
bìtė
Reikšmė:
Biene
Straipsnelis:
Pr. bitte ‘bitė’ tiksliai atitinka lie. bìtė (ir bitìs), la. bite (ir bitis), taip pat lyginama su kimrų bydaf ‘bičių avilys’. Kitos ide. kalbos formas turi su -k- (prasl. *bhikelā : s. sl. БЬЧЕЛА, bulg. бчела̀, slov. bəčẹ̑la, ukr. бджолá, r. пчелá ir kt.) arba su -n- (s. v. a. bini, vok. Biene ir pan.), žr. Pokorny IEW, 116.
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 233
Antraštė:
bitė̃
Reikšmė:
bee
Straipsnelis:
Spėjamoji monoftongizacija (ide. *-oy- > *-ē-) taip pat paaiškina lo. kalbos dubletų volpēs/ volpis ‘lapė, fox’, vatēs/ vatis ‘seer’, rūpēs/ rupis ‘uola, rock’ ir lie. kalbos dubletų bitė̃/ bitìs ‘bee’, musė̃/ musìs ‘fly’, kùmštė/ kùmštis ‘fist’ ir kt. egzistavimą. Šie *-ē kamienai gali būti giminiški hetitų žodžiams su -aiš, tokiems kaip hurtaiš ‘prakeikimas, curse’, zaḫḫaiš ‘kova, mūšis, battle’.
Šaltinis:
Schmalstieg 1975, 9
Antraštė:
bìtė
Straipsnelis:
žr. būžys
Šaltinis:
Breidaks 1969, 70–71
Antraštė:
bìtė
Reikšmė:
bee
Straipsnelis:
Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *ī : *i kaita, kilusi iš ide. *ei : *i balsių kaitos eilės, įvykus reguliariam garsų pakitimui. Ji galėjo būti modelis kitiems tipams su kiekybiniu abliautu, tokiems kaip *ū : *u ir *ā : *a. *ī : *i kaita būdinga ‘bee’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami keturi pragerm. *bīō, *binaz ‘bee’ kamieno variantai: 1. *bīōn-: norv. bie f. ‘bee’, gutnų bäiå f. ‘t. p.’, s. vok. a. bīa ‘t. p.’, vid. vok. a. bīe f. ‘t. p.’, vok. dial. beie ‘t. p.’, kimbrų paia f. ‘t. p.’ (→ *bī-līn: Šveicarijos (Apencelio) vok. biili ‘t. p.’, visperterminų Swiss Šveicarijos vok. biiji n. ‘t. p.’), s. ang. bīa m. ‘t. p.’, bīo f. ‘t. p.’, olandų bij ‘t. p.’; 2. *bīnōn-: vid. vok. a. bīn(e), beine f. ‘t. p.’; 3. *binōn: s. vok. a. bina f. ‘t. p.’ (→ demin. bini n. ‘t. p.’), vok. Biene f. ‘t. p.’, svabų bine f. ‘t. p.’, vid. vok. ž. bēne ‘t. p.’; 4. *bī̆ja-: isl. n. ‘t. p.’, s. šv. bi, by n. ‘t. p.’, šv. bi n. ‘t. p.’, da. bi c. (dial. n.) ‘t. p.’, vid. vok. a. bīe n. ‘bee swarm’ (→ s. isl. *bí-fluga: isl., farerų bý-fluga f. ‘bee’, nynorsk pasen. bi-fluga ‘t. p.’, šv. dial. bi-fluga ‘t. p.’, da. pasen. bi-flue ‘horse fly’). Iš germanų kalbų medžiagos galima spręsti, kad pragermanų žodis, reikšmęs ‘bee’, buvo n kamieno, kuriam būdinga šaknies balsių kaita. Tai pirma pastebėjo Lühr (2000, 98), kuri atstatė pirminę paradigmą nom. *ƀīōn, gen. ƀines. Ne germanų kalbų giminiškos leksemos yra lo. fūcus m. ‘drone’ < *bʰoi-ko-, s. air. bech ‘bee’, kimrų begegyr ‘drone’ < *bʰi-ko-, s. sl. bьčela, ru. pčelá, s.-kr. pčèla f. ‘bee’ < *bʰi-k-el-eh₂- ir lie. bìtė ‘t. p.’ < *bʰit-en-. Kaip ir germanų n kamienas, jos yra šaknies *bʰi- plėtiniai.
Šaltinis:
Kroonen 2011, 228–231

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas