Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
blužnis
.
Rezultatai
Antraštė:
blužnìs
Straipsnelis:
žr.
blužnė
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 189
Antraštė:
blužnìs
Straipsnelis:
Het.
auli-
(c.) ‘blužnis (organas, susijęs su kraujo gaminimu organizme); (taip pat pl. tantum) vidiniai organai; aukojimą lydinčios vaišės, jame dalyvaują žmonės; kokie nors žalingi, pikti jausmai (negative emotion)’, nom. sg.
a-ú-li-is
(ir kt. pavyzdžiai) [229 … 230]. Ide. kalbose blužnies pavadinimai yra nevienodi, tačiau, išskyrus germ. (s. v. a.
milzi
), pastarieji gali būti sistemiškai rekonstruojami: gr.
σπλήν
‘blužnis’ atspindi pakitusią
*splēg̑hen-
, o gr.
σπλαγχνα
‘vidaus organai’, av.
spərəzan-
<
*spl̥g̑hn-
; skr.
plīhán-
<
* (s)plīg̑hen-
, lo.
liēn
veikiau kilusi iš prolytės
*s(p)līg̑hen-
, arm.
pʿaycaln
galbūt <
*phaig̑len
<
*(s)plaig̑hen-
; s. air.
selg
remiasi panašia į
*spelg̑hā
lytimi, s. bažn. sl.
slězena
<
*s(p)elg̑henā
ir lie.
blužnìs
bei pr.
blusne
pamatuotos
*bl̥g̑hn-
. Skirtingai traktuojama priebalsių grupė
*spl-
, ir todėl regime nevienodas priebalsių grupes ide. kalbų blužnies pavadinimo žodžių pradžioje. Bl. lytys liudija, kad
s
gali būti
s
-mobile. Het. parašymas
a-ú-li-
etimologiškai svarbus, nes įgalina suponuoti het.
*aweli-
. Jeigu het.
*aweli-
, kaip kūno dalies pavadinimas, yra senas
i
-kamieno žodis (plg. het.
arki-
‘kiaušinėlis’,
lesi-
‘kepenys’), tada jis remiasi
*Ḁ₂wel-i-
ir ide.
*bl̥g̑h-
gali būti laikomas pamatuotu (darant prielaidą, kad
*Ḁ₂w
gali virsti ide.
*b
)
*Ḁ₂wl̥-g̑h-
. Jei tai tiesa, tuomet het.
auli-
gali būti pirminė, nepatyrusi jokių pokyčių ide. kalbų termino ‘blužnis’ šaknis.
Šaltinis:
Puhvel HED
I, 229–232
Antraštė:
blužnìs
Straipsnelis:
Gr.
σπλήν
, gen.
σπληνóς
m. ‘blužnis’ […]. Kartu dėl panaudojimo aukojant ar pranašaujant ir dėl to vaidmens, kuris priskiriamas sergant tam tikromis ligomis, blužnis buvo svarbus vidaus organas. Šitaip paaiškėja, kurios ide. kalbos turi pavadinimus, galimus sieti tarpusavyje. Bet šie pavadinimai yra žymiai pakitę, ir pasikeitimus galima laikyti lingvistinio tabu priežastimi. Nepaisant balsių kaitos nebuvimo gr. kalboje, gr.
σπλήν
gali sietis ir su kitais kūno dalių pavadinimais, kaip
φρήν
ir t. t. Av.
spərəzan-
iš
*spl̥gh-en
kaip ir gr. kalbos žodis turi tą patį žodžio pradžios
sp-
, tačiau skiriasi prieš priesagą įterptu
*gh
. Šį guturalinį turi skr.
plīhán-
– be
s
žodžio pradžioje ir su
ī
. Pastaroji forma, išskyrus
p-
žodžio pradžioje, leidžia sieti su lo.
liēn
, kuris gali remtis
*lihēn
. Kitos formos daugiau ar mažiau iškraipytos: air.
selg
, lie.
blužnìs
, s. sl.
slězena
, arm.
pʿaycaln
.
Šaltinis:
Chantraine DEG
IV (1), 1038
Antraštė:
blužnìs
Straipsnelis:
Pr.
blusne
‘blužnis’ turi artimiausią atitikmenį lie.
blužnìs
,
blùžnė
, taip pat ir la.
bluzne
,
blužņa
(ME I, 318). Šioms formoms artimiausi yra slavų ir iranų kalbų faktai. Meillet, Etudes sur l'étymologie et le vocabulaire du viex slave, I, 1902, 169–172 ir ypač Вайян, ВЯ 1960, VI, 66–67 mano, kad galima rekonstruoti bl.-sl.
*spl̥žen-
, besikaitaliojančią su
*spl̥žn-
. Slavų
*sъlezena
(plg. r.
селезёнка
, ukr.
селезiнка
; s.-kr. trm.
slezèna
,
šljezìna
,
slizena
, slov.
slẹzẹ̑na
ir kt.) rodo
*spl̥-
sutrumpėjimą į
*sl̥-
>
*sъl-
.
*splež-
paaiškinimui Vajanas (Вайян) siūlo kontaminaciją su
*sъlž-
. Taip atstatoma sl. forma, kuri atitinka av.
spərəzan-
ir atspindi gana adekvatų pavidalą ide.
*spl̥gh(e)n-
. Kartu Vajanas spėja, kad lie.
blužnìs
(ir pr.
blusne
), sena m. forma su
-en
, perėjusi į f. pr. kalboje, kilo iš
bulžn-
,
*bl̥žn-
, kuriomis remiantis taip pat galima rekonstruoti
*spl̥ž-(e)n-
>
bulžn-
.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 236–238
Antraštė:
blužnis
Straipsnelis:
Dėl gausybės garsinių [ide. žodžių, reiškiančių blužnį] skirtumų teisingos pozicijos laikėsi vien Meilleit, teigęs, jog neįmanoma rekonstruoti bendros pamatinės formos, galima atkurti tik dalines giminiškas formas] […] (Études sur l'étymologie et le vocabulaire du vieux slave, Paris, 1902, 170). Lygintina medžiaga: [arm.
pʿaicatn
‘blužnis’], s. i.
plīhán-
, av.
spərəzan
, gr.
σπλήν
, lo.
lien
[…], s. ai.
selg
, s. bulg.
slezena
, lie.
blužnìs
, pr.
blusne
. Rezultatai išties painūs, trikdantys: galime artimiau susieti tik iran. ir keltų kalbas. Kitos kalbos skiriasi ir net (ką akcentavo Meillet) kaimyniškos kalbos: indų kalbos nesutampa su iran., slavų – su baltų, o lotynų labai skiriasi nuo keltų. […]. [213] Galime spėti, kad garsines variacijas nulėmė tabu; plg. Havers, Sprachtabu, 64 (su nuoroda į Spechtą Ursprung, 1944, 77, iš. 3).
Šaltinis:
Solta 1960
, 212–213
Antraštė:
blužnìs
Straipsnelis:
[Garsiškai skiriasi] pr.
blusne
‘blužnis’, lie.
blužnìs
ir s. i.
plīhā́
, lo.
liēn
ir kt ‘t. p.’.
Šaltinis:
Euler 1983
, 38
Antraštė:
blužnìs
Straipsnelis:
[Aptariami atvejai, kuriuose bl.(-sl.) *
bl
- atitinka *
pl(H)
- kitose ide. kalbose. Pvz.:] ide. ‘spleen’, prasidedantis su *
spHl
- (žr. Hamp,
JIES
30, 2002, 145–150) : lie.
blužnìs
, -
ė
, pr.
blusne
Elb. 127, lo.
lien
etc.
Šaltinis:
Hamp 2006
, 117
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas