Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
brangus
.
Rezultatai
Antraštė:
brangùs
Straipsnelis:
Pr.
*brang-
atstatoma pagal
Brangut
. Siejama su lie.
brangùs
, la.
brangs
; v. v. a.
prangen
(žr. Stang, Lexikalische Sonderu:bereinstimmungen zwischen dem Slavischen, Baltischen und Germanischen, 1972, 16).
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 246
Antraštė:
brangùs
Reikšmė:
už ką daug mokama, kas reikalauja didelės kainos; reikalaujantis daug jėgų, vargo, sunkiai atliekamas; mielas, malonus, gerbiamas; branginamas, vertinamas; didelės vertės
Straipsnelis:
La.
brangs
‘resns, tukls; liels; labs, lielisks’ ir lie.
brangus
‘už ką daug mokama, kas reikalauja didelės kainos; reikalaujantis daug jėgų, vargo, sunkiai atliekamas; mielas, malonus, gerbiamas; branginamas, vertinamas; didelės vertės’ etimologizuojami taip: 1. Pasak Fraenkelio (LEW I, 54), lie.
brangus
yra senas veldinys, etimologiškai sietinas su lie.
brángti
,
brìngti
‘kļūt dārgākam, sadārdzināties’; 2. Pasak Endzelyno (ME I, 237), la.
brangs
dėl nepakitusio bl. *
an
yra skolinys iš kuršių arba lietuvių kalbų ir yra sietinas su vok.
Prunk
resp. vid. vok. aukšt.
prangen
‘lepoties, greznoties’; 3. Pasak Karulio (LEV I, 141), la.
brangs
yra senas veldinys, kurio reikšmių genezė aiškintina taip: ‘uztūcis’ > ‘tukls, resns’, > ‘labs, vērtīgs’, tapi pat ‘liels, stiprs’ > ‘dārgs’. Remiantis šiomis etimologijomis, la. k. leksema išlaikė seniausią reikšmę ‘resns, tukls’. Buhārina, remdamasi la. k. 18–20 a. duomenimis, teigia, kad pirminė
brangs
reikšmė buvusi ‘lielisks, labs’, o konkretesnė reikšmė ‘resns, labi pabarots, liels’ išriedėjusi iš pirmosios, abstraktesnės.
Šaltinis:
Buhārina 2000
, 157–160
Antraštė:
brangùs
Reikšmė:
tukls, resns; labs, vērtīgs; dārgs
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariamos lie. ir la. k. būdvardžių semantinių pakitimų priežastys.] Iš ekstralingvistinių priežasčių minėtinos istorinės priežastys, iliustruojamos semantiniu leksemos lie.
brangùs
pakitimu ‘tukls, resns’ → ‘labs, vērtīgs’ → ‘dārgs’, mat baltų prokalbėje dar nebuvo brangumo ir pigumo sąvokų.
Šaltinis:
Trumpa 2007
, 89
Antraštė:
brangùs
Straipsnelis:
Lietuvių kalbos istorijoje pastoviojo kirčiavimo būdvardžiai gausiai perėję į mobilųjį kirčiavimą, pvz., s. lie.
brą́gus
a. p. 1 → lie.
brangùs
a. p. 3, nors bendrų sutapimų abiejų akcentinių paradigmų kreivės labai nedaug.
Šaltinis:
Olander 2009
, 145
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas