Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: bruvis.

Rezultatai

Antraštė:: bruvis
Straipsnelis:: wubri E. 82 ‘Wimper’, šalia lie. bruvis, s. sl. БРЪВЬ, skr. bhrū-ḥ. s. ang. brū ‘Braue’ ir kt. (žr. Walde Pokorny II, 206 t.), yra neaiški forma; galbūt dėl metatezės iš *bruwi, žr. Trautmanno 1910, XVII.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 341

Antraštė:: bruvìs
Reikšmė:: antakis
Straipsnelis:: Toch. A pärvān-, B pärwāne, nom.-acc. du. ‘antakis’ su formomis: A. instr. pärwānyo, loc. pärvānaṃ; B perl. pärwānesa. Šio žodžio (aiški) giminystė su skr. bhrū́-, acc. sg. bhrúv-am, av. brvat-, gr. ὀψρῦς, s. isl. brūn, lie. bruvìs jau buvo nurodyta Schrader-Nehring, 635. Toch. formai [361] Schindler, IF 1967, LXXII, 241, atstato ide. *bhruu̯(ā)-, išplėstą vardažodinės šaknies (nom-racine) *bhrū- *bhruu̯- formą: čia turime galimybę paaiškinti toch. A pärwān-, B pärwāne pirmojo skiemens ä, nes ide. *uu̯ tocharų kalbose dažnai redukuojama į w. Šiuo atveju ä būtų antrinės kilmės (žr. Pedersen, Tocharisch, 1941, 225). Antra vertus, aprioriškai negalima atsisakyti Schmitto-Brandto, Die Entwicklung des indogermanischen Vokalsystems, 1967, ginamo požiūrio, kuris remdamasis lie. birwe, mano, kad toch. pärwān- iš Vollstufe I arba iš Tiefstufe I (vadinasi, ide. *bheru̯- arba *bhr̥u̯-). Šiaip ar taip, Schmitto-Brandto aiškinimas patikimesnis negu Winterio, Evidence, 1965, 192 laringalinės spekuliacijos. Vis dėlto, kadangi toch. pärwān- yra labai panašus į s. isl. brūn- < *bruu̯ōn- (šis atitikimas patvirtina toch. -n- priesaginę kilmę, plg. Van Windekens, Morfologie, 1944, 166 t.), pirmenybę reikia atiduoti Schindlerio rekonstrukcijai *bhruu̯- (šiuo atveju *bhruu̯-ōn-).
Šaltinis:: Windekens 1976, 366–367

Antraštė:: bruvìs
Reikšmė:: antakis
Straipsnelis:: Hesichijaus leksikone pateiktą s. mak. ἀβροῦτες· οφρῦς Μακεδόνες (Hes.), kažin ar galima taisyti į *ἀβροῦϝες remiantis tuo, kad s. mak. glosa panaši į gr. ὀφρύές (< ὀφρύϝες) ‘antakiai’, s. i. bhrūváḥ, lie. bruvìs ‘t. p.’, bažn. sl. ОБРЪВЬ = s. sl. БРЪВЬ. Tokiam taisymui prieštarauja dubletinė forma ἄβροτες bei minėtos ide. šaknies dentaliniai plėtikliai, plg. av. br(u)vat, v. air. brūad-. Be to, Hesichijaus užrašymą remia s. r. бруди pl. ‘veido plaukai, augantys nuo smilkinio ligi skruosto’. Pastarąją s. r. leksemą buvo pasiūlyta gretinti su minėta s. mak. glosa. Jei toks gretinimas teisingas, s. r. бруди gali būti kildinama iš ankst. sl. *brou-di, nes s. mak. glosa išlaikė ide. diftonginį o laipsnį, ką liudija gr. ὀφρῦς, ὀφρύϝες, ū – tai nulinis ilgojo ide. diftongo ōu̯ ar ēu̯ laipsnis. Vadinasi, prasl., lie., s. i., formų ilgasis ū kilęs iš ide. *bhrū-s (žr. ЭССЯ 3, 63), apibendrinusių ide. kamieno *bhrēu̯- *bhrōu̯- ilgojo diftongo nulinį laipsnį (plg. Boisacq² 733; ЕССЯ 3, 44).
Šaltinis:: Гиндин 1984 (1986), 41

Antraštė:: bruvìs
Reikšmė:: antakis
Straipsnelis:: Lie. bruvìs giminiškas skr. bhrū́-ḥ f., acc. bhrúvam ‘t. p.’, s. ang. brū ‘t. p.’, s. sl. bry ‘t. p.’, le. brew ‘t. p.’, s.-kr. dial. bȓv m : br̀vina ‘akies vokas’, r. бровь ‘antakis’, dial. dar ‘akies vokas’. Vienas iš retų išlikusių ide. kūno dalių pavadinimų, nurodo į ide. bhrū- ‘antakis’.
Šaltinis:: SłPr I, 403

Antraštė:: bruvis
Straipsnelis:: Gr. ὀφρῦς f. Dažniausiai vartojama daugiskaita ‘antakiai’. [842…] Gretinant žodis turi aiškią ide. etimologiją: skr. bhrūḥ, acc. bhrúvam f. Tas pats šakninis daiktavardis ir keltų k. s. air. forbru acc. pl. (=ὀφρῦς), germanų k. anglosaksų brū. Kitos kalbos rodo formas su skirtingomis priesagomis: slavų kalbose, kuriose pirminė forma galėjo būti *bry, turime formą su -ĭ brŭvĭ (s. sl.); ta pati forma ir baltų kalbose: lie. bruvìs. Vedinys su nosiniu yra germanų kalbose: s. š. germ. brūn, pl. brynn, taip pat plg. toch. B pärwāne du., su dantiniu av. brvat- f., mak. ἀβροῦτες· ὀφρῦς· Μακεδόνες (Hes.), v. air. brūad gen. du. Tam tikras kalbų būrys rodo žodžio pradžioje balsį, kurio aiškinimas keičiasi pagal reikalą, plg. Szemerényi, Studia Pagliaro, III, 233. Gr. ὀφρῦς Meillet, BSL 1926, XXVII, 130, suponavo protezę, kuri taip pat galėjo atsirasti ir mak. ἀβοῦτες. Išradinga Szemerényi hipotezė, kuris gretindamas su ang. eye-brow, vok. Augebrauen teigia, kad ὀφρῦς remiasi ὀπφρῦς, kur ὀπ- būtų šaknis iš *okʷ.
Šaltinis:: Chantraine DEG III, 842–843

Antraštė:: bruvìs
Reikšmė:: antakis
Straipsnelis:: Trautmannui (1923, 38 (s. v. bruu̯i-) pr. wubri ‘blakstiena’ yra neaiškus žodis; Endzelin 1943, 277 pataiso jį į *bruwi (f. su *-ē) ir laiko jį iš seno giminišku su ryt. lie. bruvìs ‘antakis (Braue)’ ir, kita vertus, su s. bažn. sl. brъvь, r. brovь ir t. t. ‘t. p.’, tą patį daro Mažiulis 1981, 18, 261 (*bruvī). Mūsų manymu, tiek trūkstant paralelių metatezei *bruw- → wubr-, tiek dėl reikšmės skirtumo ‘antakis’ – sl. ‘blakstiena’ Endzelyno aiškinimą reiktų laikyti per ankstyvu.
Šaltinis:: Smoczyński 1989b, 312

Antraštė:: bruvìs
Reikšmė:: antakis
Straipsnelis:: žr. birvė
Šaltinis:: SłPr I, 403

Antraštė:: bruvìs
Reikšmė:: brew
Straipsnelis:: Ide. garsų junginys *-uH- [baltų ir slavų kalbose] atspindimas alomorfizmu -uu̯-V : -ū-C- [išn. 2: Sąvokos ‘(le.) brew’ tęsinys baltų ir slavų kalbose rodo šio alomorfizmo pašalinimą apibendrinant paradigmoje antevokalinį alternantą. Plg. lie. bruvìs, acc. brùvį vietoj *brūs, *brùvį; s. sl. brŭvĭ, acc. brŭvĭ vietoj *bry, *brŭvĭ (plg. kry, krŭvĭ ‘krew’ < *kruH-C-, *kruH-V)] […].
Šaltinis:: Smoczyński 2006, 347