Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
bręsti
.
Rezultatai
Antraštė:
brę́sti
Straipsnelis:
(sen) brendekermnen
(vns. gal.) 65,₂₁ ‘schwanger’ (iš tikro: subrendusiu kūnu) :
pobrendints
,
pobrandisnan
, lie.
brę́sti
,
brandùs
, la.
briêst
,
bruôžs
,
bruôdîgs
ir kt. žr. Walde Pokorny II, 205.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 190
Antraštė:
brę́sti
Straipsnelis:
E. Fraenkelio žodyne s. v.
bręsti
pateikti kitų kalbų atliepiniai ten netinka. Nors s. č.
jabřadky
(Plur.) ir reiškia ‘vynuogės kekė’, tačiau le.
jabrząd
jau yra ‘tuopa’; slovk.
jabrátko
reiškia ‘kačiukai’ (gluosnio ar blindės žiedynas), taigi slovk. žodis yra sinonimas su
j-agnęd-
(č.
jehněda
‘t. p.’, etimologiškai ‘ėriukas’). Jeigu
j-agnęd-
siejasi su lo.
agnus
, gr.
ἀμνός
‘Lamm’, tai reikia ir *
j-abręd-
mėginti sieti su žvėrių jauniklių pavadinimais; manau, tam reikalui tiktų gr.
ὄβρια
‘laukinio žvėries jauniklis’. Jeigu taip, tada lie.
bręsti
neturi nieko bendra su
jabrząd
etc. bei gr.
βρένθος
‘Stolz’, air.
bruinne
, toch.
pratsak
‘Brust’. Mano nuomone, pirmykštė lie.
bręsti
reikšmė buvusi ‘reifen’, t. y. darytis baltam, balkšvam, nublukusiam (sakoma apie nokstančius rugius). Vadinasi, lie.
bręsti
turbūt siejasi su s. i.
bradhná-
‘rotlich, fahl’, [354] sl.
bronъ
‘blyškus, balsvas’, ide. *
brodhnos
. Lie. kalboje vykęs pertvarkymas – *
bradna-
>
branda-
(
brandùs
‘kernig’) – ir todėl kalba pasidarė naująjį veiksmažodį su šaknies
e
(*
brend-
).
Šaltinis:
Machek 1961
, 354–355
Antraštė:
bręsti
Straipsnelis:
Sl. leksema
абрѣдь
fiksuojama Naujojo ir Senojo Testamento tekstuose, kur ji atitinka originalo gr.
ἀκρίς
, pl.
ἀκρίδες
. [51 …53] Graikybei
акриды
rekonstruojamos dvi reikšmės: 1) skėrys, 2) jauni medžių ūgliai. [54… 52] Mums rodos, kad leksema
абрѣдь
pavadina augalus (jų ūglius, vaisius), plg. ir sl. lizdo *
bred-
/ *
bręd-
reikšmes: ‘ūglys, vaisius, augalo spalva’ (ЭССЯ 1 49). [56] Čia skirtinas ir r. trm.
бредина
‘karklas, gluosnis’ (Соболевский А. И. – Slavia 1927 reč. V seš. 3 440). Man rodos, kad dabar aiškėja, jog patikimiausia sl. *
bred-
/ *
bręd-
etimologija yra ta, kuri šio lizdo žodžius siūlo gretinti su lie.
brę́sti
,
bréndau
,
brandà
, la.
briêst
‘nokti, bręsti’,
bruôds
‘pumpuras’ (Berneker SEW, 84; Brückner SEJP 13; Bezlaj, Etimološki slovar slovenskega jazyka, I 1).
Šaltinis:
Иванова 1979 (1981)
, 51–57
Antraštė:
brę́sti
Straipsnelis:
Pr.
brendekermnen) ‘su subrendusiu vaisiumi’, t. y. ‘nėščia’. Pirmoji žodžio dalis siejama su lie.
bręsti
(plg.
brendo
),
brendęs
,
brendùs
,
brį̇́sti
. taip pat lyginama su
brendìmas
,
brenduolỹs
,
brandà
,
brándė
,
branduolỹs
,
brandùs
ir kt. Prie jų šliejasi la.
briêst
,
briêda
,
briêdȩns
;
bruôdîgs
,
bruôds
ir kt. Iš prasl. *
bręd-
: s. č.
jabřadek
, s. le.
jabrząd
ir kt. Schmidt Vokal. II, 1875, 81 baltų žodžius siejo su r.
берёжая
‘nėščia’, ukr.
бере́жа
, č.
březí
ir kt. – iš prasl. *
berdi̯a
ir iš ide. *
bher-
‘nešti’.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 249–250
Antraštė:
bręsti
Straipsnelis:
žr.
brandà
Šaltinis:
Euler 1983
, 35
Antraštė:
brę́sti
Reikšmė:
baigti augti
Straipsnelis:
žr.
brandus
Šaltinis:
Vanags 1994
, 38
Antraštė:
bręsti
Straipsnelis:
[Aptariami baltizmai čekų kalboje.] Su lie.
bręsti
‘гнiць’ genrtiškai siejamas ček. moravų
brňastět
‘цвiсцi, плецнець’.*
Šaltinis:
Лучыц-Федарэц 2003
, 298
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas