Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
buksos
.
Rezultatai
Antraštė:
bùksos
Reikšmė:
kelnės, apatinės kelnės
Straipsnelis:
bùksos
,
bùksvos
,
bùksvės
‘kelnės, apatinės kelnės’, plg. vo.
Buxe
‘t. p.’. Šio žodžio kilmė nėra visiškai aiški. Manyta, kad į lietuvių kalbą jis pateko iš lenkų kalbos, plg. le.
buksy
‘t. p.’ (Skardžius 1931, 48). Tačiau veikiausiai jis, kaip ir
bìkšės
, yra germanizmas, ypač turint galvoje, kad buvo vartojamas Mažojoje Lietuvoje bei randamas daugelyje jos raštų paminklų nuo XVIII a. pr. (Urbutis Balt, XXVIII (1), 6–7; Q 278; B; Kabelka 64; R 210; MŽ 280; K 63). XIX a. II pusėje šis pavadinimas Mažojoje Lietuvoje dar buvo žinomas: „Vyrai vasarą nešiojo audimo kelnes … Žiemoj tai buvo buksvos nuo milo padarytos“ (Kapeleris 346). Dabar jis žymiai retesnis nei
bìkšės
, pasitaiko plotelyje tarp Raseinių, Jurbarko ir Veliuonos (JD 1375; LKŽ I 1144). Dar žr. bikšės. [Lit.: Skardžius P., Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen, – Tauta ir žodis, VII, 1931; Kabelka J., – Kristijono Donelaičio raštų leksika, 1964; Kapeleris K., Lietuvininkai, 1970.]
Šaltinis:
Sabaliauskaitė 1996
, 172
Antraštė:
bùksos
Reikšmė:
kelnės
Straipsnelis:
[Germanizmas]
bùksos
,
bùksvos
,
bùksvės
‘kelnės’, plg. vo.
Buxe
‘t. p.’. Manyta, kad tai polonizmas, plg. le.
buksy
‘t. p.’ (Skardžius 1931, 48). Tačiau, ko gero, daugiau tikėtina, kad, kaip ir skolinys
bìkšės
, šis žodis gautas tiesiogiai iš vokiečių kalbos, ypač turint galvoje, kad jis buvo vartojamas Mažojoje Lietuvoje bei fiksuojamas jos rašto paminkluose nuo XVIII a. pr. (Urbutis BEE, 6–7; Q 278; B; Kabelka 64; R 210; Mž 280; K 63). XIX a. II pusėje šis pavadinimas Mažojoje Lietuvoje dar buvo žinomas:
Vyrai vasarą nešiojo audimo kelnes […] Žiemoj tai buvo buksvos nuo milo padarytos
(Kepleris 346). Dabar […] vartojamas daug rečiau, pasitaiko tik plotelyje tarp Rs, Jrb ir Vln (JD 1375; LKŽ I 1144).
Šaltinis:
Sabaliauskaitė 1995
, 102
Antraštė:
bùksos
Reikšmė:
kelnės
Straipsnelis:
Lie. slavizmas
bùksos
‘kelnės’, P. Skardžiaus cituotos iš Prūsų rankraštinio žodyno ir kildintos iš le. (tarm.)
buksy
, galėtų būti kartu su vėlesniu to krašto bei Paprūsės
bùksos
(
bùksvos
) tiesiai iš vokiečių, plg. v.
Buxe
(šalia įprasto pl.
Büxen
), v. v. ž.
buxe
, saksų
Buchsen
.
Šaltinis:
Urbutis 1991 (1992)
, 7
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas