Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
bùrė
Straipsnelis:
Gr. φᾶρος, -ους neutr., Mik. pa-we-a₂ = φάρϝεha, pl. ( Hom., ir t. t., taip pat φᾰ́ρος po Homero): 1. ‘platus audeklo gabalas’ (Mik., Hom. E.); 2. ‘tunika’ (padaryta iš didelio audeklo gabalo be rankovių). Žodis, kuris remiasi gr. *φαρϝεσ- (plg. Mikėnų), yra izoliuotas pačioje graikų kalboje, – nieko negalima išpešti iš glosos φάραι (žr.), o φάρος yra tolimas ir daryba, ir reikšme. Kitose ide. kalbose jokio patikimo atitikmens nėra. Nieko bendro čia nėra su lie. bùrė ‘voile’, barvà, bùrva ‘spalva, uniforma’ (žr. Nieminen, KZ 1955, LXXII, 129 t.; Fraenkel LEW s. w.).
Šaltinis:
Chantraine DEG IV (2), 1179
Antraštė:
bùrė
Straipsnelis:
E. Nieminienas straipsnyje „Die baltischen und ostseefinnischen Ausdrücke für Segel“ įrodo, kad la. buris, lie. bùrė esą paskolinti iš lybių kalbos.
Šaltinis:
Mažiulis 1958, 223
Antraštė:
bùrė
Reikšmė:
avis
Straipsnelis:
[Kalbama apie žodžius, žinomus tik baltų-slavų areale.] Lietuvių ir rusų kalbos tarmėse pasitaiko dar kai kurių avies ar avino pavadinimų: […] lie. bùrė ‘avis’ – r. борéй ‘avinas’ (iš Naugardo). Šiuo atveju lie. bùrė ‘avis’ sugretinimas su *burė́jas (= r. борéй) ‘avinas’ analogiškas darybiniam modeliui lie. áuklėauklėjas. Lie. bùrė ‘avis’ ir barè, burè ‘avių kvietimas’ lygintinas su r. бáря, бóря ‘avių kvietimas’.
Šaltinis:
Откупщиков 1988, 13
Antraštė:
bùrė
Straipsnelis:
Ide. dauguma žodžių, žyminčių sąvoką ‘burė’, kažkada reiškė ‘audeklo gabalas’; keletas šios reikšmės žodžių siejami su sąvokomis ‘vėjas’, ‘eiti’, ‘stiebas’ ir pan. Nepastebėta ryšio su veiksmažodžiais, reiškiančiais ‘plaukti’. Lie. burė, la. burʼa, plg. lie. burva ‘toks drabužis’, la. burves ‘maža burė’, galbūt giminiški gr. φᾶρος, γάρος ‘audeklas, apsiaustas’ (plg. Homero Odisėjos 5. 258, kur Kalipsė atnešaφάρεα, kad padarytų bures).
Šaltinis:
Buck 1949, 736
Antraštė:
bùrė
Reikšmė:
avis
Straipsnelis:
žr. baronas
Šaltinis:
Откупщиков 1993, 66
Antraštė:
bùrė
Straipsnelis:
E.Neminienas straipsnyje „Die baltischen und ostseefinnischen Ausdrücke für Segel“ įrodo, kad la. buris, lie. bùrė esą paskolinti iš lybių kalbos.
Šaltinis:
Mažiulis 1958, 223
Antraštė:
burè
Reikšmė:
avių kvietimas
Straipsnelis:
žr. burė
Šaltinis:
Откупщиков 1988, 13
Antraštė:
bùrė
Reikšmė:
avis
Straipsnelis:
[Kalbama apie žodžius, žinomus tik baltų-slavų areale.] Lietuvių ir rusų kalbų tarmėse pasitaiko dar kai kurių avies ar avino pavadinimų: […] lie. bùrė ‘avis’ – r. борéй ‘avinas’ (iš Naugardo). Šiuo atveju lie. bùrė ‘avis’ sugretinimas su *burė́jas (= r. борéй) ‘avinas’ analogiškas darybiniam modeliui lie. áuklėauklėjas. Lie. bùrė ‘avis’ ir barè, burè ‘avių kvietimas’ lygintinas su r. бáря, бóря ‘avių kvietimas’.
Šaltinis:
Откупщиков 1988, 13
Antraštė:
bùrė
Straipsnelis:
Dauguma ide. žodžių, žyminčių sąvoką ‘burė’, kažkada reiškė ‘audeklo gabalas’; keli šios reikšmės žodžiai siejami su sąvokomis ‘vėjas’, ‘eiti’, ‘stiebas’ ir pan. Nepastebėta ryšio su veiksmažodžiais, reiškiančiais ‘plaukti’. Lie. burė, la. burʼa, plg. lie. burva ‘toks drabužis’, la. burves ‘maža burė’, galbūt giminiški gr. φᾶρος, φάρος ‘audeklas, apsiaustas’ (plg. Homero Od. 5. 258, kur Kalipsė atnešaφάρεα, kad iš jo padarytų bures).
Šaltinis:
Buck 1949, 736
Antraštė:
bùrė
Reikšmė:
avis
Straipsnelis:
Garsažodinės kilmės avies pavadinimas. Tuo pačiu keliu atsiradę ir lie. k. maloniniai avies bei avino pavadinimai: bariùkas, bariùtė, biriùtė, burẽlė, -lis, burìkė, bùrinas, buriniùkas, burýtė, -tis, buriùkas, buriùtė, -tis, burùlis, burùtė. Vokalizmo skirtumas aiškintinas šaknies vokalizmo kaita. Jie neatskiriami nuo avies šaukimo ar varymo garsažodžių: bar, barè, burè, burì, buriù, buriùkš, bùrum. Panašių avies šaukimo garsažodžių esama ir kt. kalbose, plg. r. барь, ukr. бирь, arabų bir.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1966b, 89
Antraštė:
bùrė
Reikšmė:
kankorėžis
Straipsnelis:
Lie. tarmėse, esančiose į pietus nuo čiū̃tė ‘kankorėžis’ vartojimo ploto (Juknaičiai, Lauksargiai ir kt.), vartojami kankorėžio pavadinimai bùrė, burìs, burìkė, burýtis, buriùlis, kurie veikiausiai sietini su garsažodinės kilmės avies pavadinimu.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1972, 167

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas