Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
dėdíenė
Straipsnelis:
Lie. dėdíenė (: dėdė) (apie -ienė vedinius žr. Otrębski, Gramatyka języka litewskiego, II, 1965, 214) plg. sl. *dědinъ dědina dědino piet. ir ryt. ‘senelio, protėvio, należący, będący własnością dziadka, avi’: s.-kr. dȅdin, djȅdin : dédin, djédin, -na, -no ‘turintis ryšį su senoliu, priklausantis senoliui, należący do dziadka’, s. bažn. sl. дѣдинъ ‘senelio, protėvio, avi’, r. (iš Dalio žodyno) дèдин ‘turintis ryšį su senoliu, priklausantis senoliui, należący do dziadka’, dar plg. r. dial. дéдина ‘kilmė iš senelio pusės, происхождение по дедовской линии’, s.-kr. djȅdīnskī, djȅdinski ‘senelio, senelės, avitus’, дя́дя vedinius: pvz., r. дя́дин ‘priklausantis dėdei’, ukr. dial. дя́дин ‘t. p.’, r. dial. дя́дина ir дяди́на ‘dėdės žmona, dėdienė; motinos ar tėvo sesuo’, panašios reikšmės ukr. дя́дина, br. дзя́дзіна. Slaviški žodžiai – tai vediniai iš sl. *děda su priesaga *-inъ.
Šaltinis:
SłPr III, 110–111

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas