Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dėti, dedu, dėjau.

Antraštė:

dė́ti, dedù, dė́jau

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Dėti. Lie. dė́ti, dedù, dė́jau (la. dêt, dêju ‘dėti kiaušinius’), pr. *dīt junginyje sen senditans rānkans (acc. pl.) ‘su sudėtomis rankomis’, s. sl. děti, s. le. dziać iš ide. *dhē-. Senas reduplikuotas atematinis praes. dar yra išlikęs: s. lie. 1 sg. demi, 2 desti iš *de-d-mai, *de-d-ti (plg. s. sl. deždǫ ≤ *de-d-i̯o-. Šio poveikio buvusios būklės rezultatas žymi lie. dė̃vi ‘nešioja’ iš pradžių perfektas *dhe-u̯-ei(t) ‘apsirengė’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 237