Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
dūmas
Straipsnelis:
Lie. dumà, dūmas ‘mintis, galvojimas; prasmė’, la. duõma, duoms ‘mintis’ (Fraenkel LEW 110) – skoliniai iš slavų kalbų, plg. sl. *duma ‘mintis, mąstymas’, ‘kalba, žodis’: s.-kr. dial. ryt. Serbijos dȕma ‘potekstė; slapta mintis; šneka, kalbėjimas, kalba; širdis’, le. duma ‘savigarbos jausmas’, s. r. ДОУМА ‘patarimas’, r. poet. дýма ‘mintis, galvojimas; parlamentas carinėje Rusijoje’, br. дýма ‘mintis, protas’.
Šaltinis:
SłPr V, 90
Antraštė:
dūmas
Straipsnelis:
Pr. *dum- atstatoma, remiantis vietovardžiais: Dumele, Dumen, Dvmine. Siejama su lie. dūmas, dùmė, dumsùs, la. duma-aka ir t. t.; žr. dumis.
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 389
Antraštė:
dū́mas
Straipsnelis:
Jotvingių dumo ‘tamsus’, plg. lie. dū́mas, la. dũmi, pr. dumis. Dėl reikšmės plg. lie. dū̃mas ‘dūmų spalvos, dūminis’, dūmė́tas ‘miglotas, neaiškus’, la. dũms ‘tamsiai raudonas, tamsiai pilkas’.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 71–72
Antraštė:
dū́mas
Straipsnelis:
žr. dumšoti
Šaltinis:
Heidermanns 1998, 79
Antraštė:
dūmas
Straipsnelis:
žr. pirštas
Šaltinis:
Poljakov 1997, 59–60
Antraštė:
dū́mas
Straipsnelis:
Baltijos finų baltizmai, matyt, rodo, kad lietuvių ir latvių bendrystės laikais (galbūt dar V-VI a. po Kr.) abstraktai gana dažnai buvo daromi su priesaga *-mo-. Dabar tokių vedinių baltų kalbose tėra tik reliktų. Vienas jų jau seniai sukonkretėjęs ir darybiškai nebeskaidomas ide. vedinys, plg. lie. dū́mas (dū́mai), la. dũ-mi, pr. dumis (rauch) E 39 ir sl. *dy-mъ, lo. fū-mus, s. i. dhū-má- ‘dūmai’, taip pat dar abstrakčią reikšmę tebeturintį gr. θῡ-μός ‘dvasia, gyvybingumas, aistra, drąsa, pyktis’. Šis vedinys padarytas iš ide. veiksmažodžio *dʰeu̯-/dʰu̯-/dʰū- ‘pūsti; kvėpuoti; dusti; rūkyti; sklaidytis; judinti, sūkuriuoti’ (IEW 26tt.; LEW 110; PJ A–D 390; Sullivan 1980; Roider 1981; Ind. 206, 466; PKEŽ I 237 ir lit.).
Šaltinis:
Ambrazas 2007, 24

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas