Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dedu, demi, desti.

Antraštė:

dedù, demi, desti

Straipsnelis:

S. germanų žodis, reiškęs nuosprendį, buvo *dōma-s: go. doms, s. v. a. tuom, s. ang. dōm ir kt. Paprastai *dōma laikomas o- laipsnio vediniu iš gerai žinomos ide. šaknies *dhē-. Šios šaknies pagrindinė reikšmė – ‘(pa)dėti’. Tačiau ide. kalbose ji turi dar juridinę prasmę – ‘padaryti, paskirti (nuosprendį)’ [88]. Stebina tai, kad šis germanų veiksmažodis rodo, kaip susidarė esamasis laikas. Ide. kalbose šis veiksmažodis suformavo reduplikuotą esamąjį laiką: skr. dádhāmi, av. dadāitī, gr. τίθημι, s. bažn. sl. deždǫ (*dedi̯-ǫ), lie. dedù, s. lie. 1 sg. demi, 3 sg. desti (*ded-mì, ded-tì). Kai kurios ide. šakos šią fleksiją pakeitė senais priešistoriniais laikais: armėnų rodo dnem su nosiniu garsu priesagoje (*di-nem iš *dhē-ne-); lotynų veiksmažodis turi apibendrintą pailginimą su k ir nuliniu laipsniu esamajame laike: faciō iš *dhə-k-iō. Kitos ide. šakos visiškai prarado šią veiksmažodinę šaknį. Esamieji laikai, susiformavę iš šios šaknies [89], turi arba išlaikytą reduplikaciją, arba yra be jos: *dhē- (ilgasis laipsnis) ir *dh(ə)- (nulinis laipsnis).

Šaltinis:

Hamp 1972b, 87–89