Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
delčia
.
Rezultatai
Antraštė:
delčià
Reikšmė:
waning moon
Straipsnelis:
Lie.
delčià
(plg. antrinius
del̃čius
,
del̃čis
,
dil̃čius
,
del̃čė
,
diltìs
, žr. LKŽ) ‘waning moon’ E. Frenkelio etimologiniame žodyne tik trumpai paminėtas greta daiktavardžio
dalìs
ir siejamas su veiksmažodžiu
dìlti
ir būdvardiniais daiktavardžiais
pùsdilis
/
pùsdylis
‘the half-dull one’ – retais
delčia
variantais (žr. Fraenkel 1962, 81f.), plg.
deltijà
‘t. p.’ (Skardžius 1943, 82). W. Smoczyński (2007, 100) pagrindine forma laiko
deltìs
, nors šiaip tai netradicinis, retesnis
delčia
variantas. Lie.
delčià
– gan įprastas mot. g. dėmens -
čia
(ide. *-
ti̯ā
) darinys, nors šiaip jau archajiškiems dariniams-veldiniams šis darybinis formantas nebūdingas. Jo semantinis ryšys su veiksmažodžiu
dìlti
akivaizdus (pvz., posakis
mėnulis dyla
). Tačiau lie.
dilti
paradigmoje niekur neatsiranda
e
- laipsnio, išskyrus neįprastą prezensą
dẽla
(LKŽ; LIV, 114). Be to, jei tai ide. *-
ti̯o
- / *-
ti̯ā
-) darinys (prabaltų *
delti̯ān
), tikėtumėmės būdvardžio *
delčias
, kuris nėra paliudytas. Lie.
delčià
– veikiausiai išvestinė ankstesnių lyčių forma. Jos praforma galėjo būti veiksmažodinis abstraktas, kurio šaknis – *
delh₁
- ‘dalyti’→ prabaltų ‘sumažinti, tapti vangiu’, iš kur ir lie.
dilti
, la.
dilt
‘sumažinti, tapti vangiu’. Lytis
delčia
atsirado iš pirminės formos (
ti-kamienės
diltìs
ar
deltìs
) veikiausiai paradigminio skilimo principu. Istoriniai
(t)i
- ir priebalsiniai kamienai įgijo galūnes, panašias ar pasiskolintas iš kamiengalio ir
ē
-kamienų (dėl bl.
(t)i
- kamienų raidos žr. Skardžius 1943; Stang 1966; Kazlauskas 1968; Zinkevičius 1987; Ambrazas 1993). Daiktavardžio
delčia
paradigmos formavimuisi įtakos galėjo turėti datyvas: moteriškosios giminės daiktavardžio
deltis
naudininkas greičiausiai iš
i̯ā
-kamienių vietoj istorinio reguliaraus *
deltie
įgijo analoginę formą
delčiai
(< *
delti̯āi
). Tokiu būdu šaknies morfema tapo *
delč
-, o alomorfija lėmė paradigmos skilimą.
Šaltinis:
Vijūnas 2011
, 185–199
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas