Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
dešinas
.
Rezultatai
Antraštė:
dešinas
Straipsnelis:
Būdvardžio ‘dešinas’ istorija ide. k. rodo, kad šios reikšmės būdvardžiai anksčiau buvo vartoti tik kalbant apie rankas. Didžioji šios reikšmės žodžių dalis priklauso veldinių (kurie atspindi ide. žodį, reiškiantį ‘dešinė ranka’, tačiau šaknis neturi tolesnio semantinio aiškinimo) grupei. Kiti šios reikšmės žodžiai gali būti susiję su sąvoka ‘teisingas’, ‘teisus’, ‘tiesus’, ‘geras’ ir t. t. Lie.
dešinas
, s. sl.
desnŭ
, s.-kr.
desni
(r.
desnoj
‘teisus’,
desnica
‘dešinė ranka’ iš s. sl.), skr.
dakṣina-
, av.
dašina-
, gr.
δεξιός
, lo.
dexter
, s. air.
dess
, go.
taihswa
, s. v. a.
zeso
ir t. t. visi < ide.
*dek̑s(i)-
, su įv. priesagomis.
Šaltinis:
Buck 1949
, 865
Antraštė:
dẽšinas
Straipsnelis:
Gr.
δεξιός
‘kuris yra dešinėje’ [263]. Žodžiai, nusakantys dešinę pusę, rodo didelę ide. kalbų vienybę. Atstatoma
*δεξιϝος
(Wackernagel, Vermischte Beiträge, 11), plg. galų
Dexiva dea
. Šiandien hipotezę patvirtina Mikėnų antroponimas
dekisiwo
=
Δεξιϝός
. Pastarasis su
ϝ
taip pat paliudytas pampilų tarmėje (O. Masson, Gotta 1960, XXXIX, 111 t.). Keltai ir germanai turi formas su
-wo-
be
i
: s. air.
dess
, go.
taihswa
ir t. t. iš
*deks-wo-
. Gr.
δεξιτερός
su ta pačia priesaga atliepia lo.
dexter
. Indoiranėnų ir baltų-slavų su
n
: skr.
dakṣiṇá-
, lie.
dẽšinas
ir t. t. Šie žodžiai siejami su
δέχομαι
(
δέκομαι
) ir t. t. Nors ši hipotezė ir nėra tiksliai įrodoma, bet yra galima, plg. Retard, Festschrift Debrunner, 361–362.
Šaltinis:
Chantraine DEG
I, 263–264
Antraštė:
dẽšinas
Reikšmė:
der rechte
Straipsnelis:
[Pateikiame pavyzdžius, rodančius, kad kai kada slavų kalbose išlieka visos darybos grandys, o baltų kalbose atskirų dalių pasigendama:] Prasl.
*desiti
(s. sl.
десити
‘εὑρισκειν, rasti, sutikti, pataikyti’, tik piet. sl.), toliau giminiškas su gr.
δέκομαι
‘aufnehmen, empfangen; priimti, gauti’, lo.
decet
‘privalu, dera’, s. i.
dákṣati
‘teikti pasitenkinimą’, baltų kalbose neturi atitikmenų, nors ir slavų, ir baltų kalbos pripažįsta dar ide. laikus siekiančius vedinius – prasl.
*desnъ
(s. sl.
деснъ
, s.-kr.
dȅsan
‘der rechte’, slov.
désen
), plg. toliau lie.
dẽšinas
‘t. p.’, s. i.
dákṣina-
.
Šaltinis:
Trubačev 1979
, 149
Antraštė:
dẽšinas
Straipsnelis:
Bendrų baltams – pietiniams slavams leksinių elementų daug. Iličiaus-Svityčiaus sąraše jų yra keletas dešimčių. S. sl.
ДЕСЬНЪ
, bulg.
десен
, s.-kr.
дȅсан
(
дȅсни
), slov.
dę́sən
siejama su lie.
dẽšinas
.
Šaltinis:
Бернштейн 1961
, 74
Antraštė:
dẽšinas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Lie.
dẽšinas
tiksliai atitinka s. i.
dákṣina-
, av.
dašina-
≤
*des-ino-
, tačiau s. sl.
desnъ
turi priesagą
-no-
. Plg. gr.
δεξιός, δεξιτερός
, lo.
dexter
.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 234
Antraštė:
dẽšinas
Straipsnelis:
Autorius, analizuodamas praslavų leksiką, nurodo sinonimiškas poras ir jų baltiškus ar itališkus atitikmenis [8–9]. Prasl.
desnъ
‘dešinysis’ rekonstruojamas s. sl.
деснъ
, bulg.
десен
, maked.
десен
, s.-kr.
дȅсан
, slov.
désən
pagrindu. Jis yra senas ide. žodis (plg. lie.
dẽšinas
, s. i.
dákṣinaḥ
, s. iran.
dašina-
, gr.
δεξιός
, lo.
dexter
, go.
taihsva
ir t. t.). Tuo tarpu prasl.
pravъ
toks nėra ir gali būti patekęs iš kitų kalbų.
Šaltinis:
Мартынов 1978
, 15
Antraštė:
dẽšinas
Straipsnelis:
Jaunesnis nei ide. palatalinių priebalsių satemizacija [žr. akmuo] bl.-sl. ir iranėnų santykių šaltinis yra skitų ir sarmatų apsigyvenimas pietų Rusijoje. Iš šio laikotarpio kildintini šie iranizmai: ide. *
deiu̯o-
(lie. dar
diẽvas
) pakeitimas sl.
bogŭ
kaip ir.
baga-
; sl., bet ne lie., įvardis
ovŭ
kaip ir.
ava-
; baltų kalbose nesantis prielinksnis
radi
kaip persų
radiy
; kelintinis skaitvardis
prŭvŭ
kaip av.
paourva-
, bet kitoks nei lie.
pìrmas
ir kt.; kad kartais naujieji skoliniai galėjo pereiti ir toliau į šiaurę, rodo tokie atvejai: lie.
dẽšinas
kaip sl.
desinŭ
, av.
dašina-
; arba monoftongizacija
ai
>
ě
, kuri, prasidėjusi pas skitus (plg. Jacobsohn, KZ LIV, 254tt.), toliau plėtojosi slavų kalbose ir paliko keletą pėdsakų baltų kalbose, pvz.,
víenas
iš *
oinos
.
Šaltinis:
Pisani 1969
, 138
Antraštė:
dẽšinas
Reikšmė:
geschickt; geeignet; rechts befindlich
Straipsnelis:
Ide. kalbose paliudyta daug būdvardžių, reiškiančių ‘rechts befindlich’ arba ‘geschickt, tüchtig’, turinčių bendrą pamatą *
dek̑s-
, tačiau besiskiriančių savo kamienais: *
dek̑so-
: vedų
dákṣa-
, s. alb.
djathë
; *
dek̑su̯o-
: go.
taihswa
, galbūt keltib.
Dessuaeona
(moteriškas asmenvardis); *
dek̑siu̯o-
: gr. δεξιός, galų
Dex(s)iua
(deivės vardas),
Dexiuates
(genties pavadinimas); *
dek̑sno-
: s. sl.
desnŭ
; *
dek̑sino-
: vedų
dákṣiṇa-
, jaun. Av.
dašina-
, lie.
dẽšinas
‘geschickt; geeignet; rechts befindlich’; *
dek̑sitero-
: gr. δεξιτερός, lo.
dexter
, umbrų acc. sg. f.
destram
ir kt. […] Krinta į akis ne tik priesagų įvairovė, bet ir tai, kad atrodo čia buvus du skirtingus pamatus (bazes): *
dek̑s-
ir *
dek̑si-
. Senesnėje literatūroje daugiausia remtasi iš *
dek̑si-
padarytomis formomis, nes jos geriau paliudytos. Be to, *
dek̑si-
interpretuotas kaip prieveiksmis, iš kurio padaryti prieš tai minėti būdvardžiai (Porzig 1954; Brugmann 1906). Savo ruožtu forma *
dek̑si-
Perssono (1893) laikoma sustabarėjusio
s
kamieno *
dék̑-os
(plg. lo.
decus
,
decoris
) lokatyvu reikšme ‘an der rechten (Seite)’. Tačiau jau Spechtas (1935) parodė, kad *
dek̑si-
negali būti bevardės giminės
s
kamieno lokatyvas, nes būtų laukiamas *
dek̑ési
ar **
dk̑ési
(proterokinetinė klasė). Be to, yra ir semantinių kliūčių: bevardės giminės
s
kamienas *
dék̑-os
yra iš tranzityvinės šaknies *
dek̑-
‘nehmen, aufnehmen, annehmen’ padarytas Nomen rei actae, iš kurio nėra tiesioginio kelio į prieveiksmiškai vartojamą lokatyvą ‘auf der rechten Seite’. Šiuos sunkumus išsprendžia Tichy (1976), suponuojanti ne bevardės giminės
s
kamieną **
dek̑-ōs
f. ‘rechte Hand’ ← ‘Nehmende […]’ (amfikinetinė klasė). Šiuos teiginius patikslina Hintze (2000) ir teigia, kad iš to paties kamieno padaryti ir antriniai būdvardžiai *
dek̑sno-
resp. *
dek̑su̯o-
, o formos *
dek̑sino-
resp. *
deks̑iu̯o-
traktuotinos kaip predikatiškai vartojamo *
dek̑sí-
ir atributiškai vartojamų *
dek̑sno-
resp. *
dek̑su̯o-
kontaminacija. Tačiau pastebėtina, kad nors
s
kamieno Nomina agentis ir yra, visi jie padaryti iš intranzityvinių šaknų, o *
dek-
yra aiškiai tranzityvinė. […] Todėl geriau pradine forma vis dėl to laikyti neabejotinai rekonstruojamą bevardės giminės
s
kamieną *
dék̑-os
, o formos be
i
(*
dek̑-s-o-
, *
dek̑-s-u̯o-
, *
dek̑-s-no-
) interpretuotinos kaip posesyviniai būdvardžiai. Pamatinio žodžio reikšmė buvusi ‘das Annehmen, das Akzeptieren’, o būdvardžių ‘mit Akzeptanz versehen’ → ‘annehmbar, brauchbar, tüchtig’. Reikšmė ‘rechts befindlich’ tokiu atveju laikytina antrine. Ypatingą reikšmę jos atsiradimui turėjęs dešinės rankos vadinimas ‘tinkama’ dėl jos dažnesnio naudojimo ir funkcinio abiejų rankų skyrimo į valgymo bei išmatų valymo rankas. […] Dėl antonimų *
sk̑ah₂iu̯o-
ir *
lah₂iu̯o-
įtakos *
dek̑su̯o-
perdarytas į *
dek̑siu̯o-
, o pakeitus priesagą atsirado ir *
dek̑sitero-
. Tuo tarpu *
dek̑sno-
pagal medžiagas reiškiančių būdvardžių su *
-ino-
pavyzdį įgijo variantą *
dek̑sino-
.
Šaltinis:
Stüber 2006
Antraštė:
dẽšinas
Straipsnelis:
žr.
ieškoti
Šaltinis:
Smoczyński 2006
, 345
Antraštė:
dẽšinas
Reikšmė:
dešinys
Straipsnelis:
Su priesagomis *
-no-
, *
-to-
kadaise irgi buvo daromi ne tik veiksmažodiniai veiksmo ir rezultato ypatybių, bet ir vardažodiniai atributinių ypatybių būdvardžiai. Antai lie.
dẽšinas
(
-a
) ‘dešinys’, turintis atitikmenų slavų, indoiranėnų kalbose (plg. sl. *
desnъ
, s. i.
dákṣiṇa-
, av.
dašina-
), gali būti padarytas iš prieveiksmio *
dek’si-
‘dešinėn’ (Brugmann 1906, 164, 202, 271; Trautmann 1923, 53–54; Skardžius 1943, 216; ĖSRJa I, 506–507; Porzig 1954, 166; IEW 190–191; Frenkelis 1969, 98; IJa 417, 783). Be to, la.
pȩ́rns
, atitinkantis lietuvių prieveiksmį
pérnai
bei germanų būdvardį *
fernaz
‘pernykštis’, padarytas iš preverbo *
per
(Brugmann 1906, 270; Schulze 1966, 536tt.; Skardžius 1943, 216; LEW 190–191; Meid 1967, 108; Bammesberger 1990, 246). Pastarasis, manoma, galįs būti kilęs iš vardažodžio, plg. het.
pir-
‘namas’ (Ivanov 1965, 202tt.; Willi 1999, 94tt.).
Šaltinis:
Ambrazas 2005
, 13
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas