Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
dirbti
Straipsnelis:
Kita vertus, E. A. Hahn, Subjunctive und Optative, […], atvirkščiai, optatyvą kildina iš futūro, skirto tolimesnei ateičiai žymėti, o konjunktyvą – iš futūro, skirto artimesnei ateičiai žymėti. Bet, kur tik formalių atitikmenų indo-iraniškiems ir graikiškiems optatyvams istorinėse kalbose iš tiesų esama, jie visada turi modalinį, o ne futūro siauresniąja prasme, pobūdį, tad faktinė medžiaga vargu ar paremia Hahno tezę: turimos galvoje tokios formos kaip lot. sim, velim, germ. optatyvai, iš senųjų optatyvų kilę slaviškieji imperatyvai, baltiškieji permisyvai kaip lie. tedirbie.
Šaltinis:
Strunk 1968b, 305
Antraštė:
dìrbti
Reikšmė:
arbeiten
Straipsnelis:
V. Bertoldis mano, kad romanų kalbų kurmiui (Maulwurf) pavadinti vartojamos onomatopėjinės kilmės šaknys lot. talpa ir *darbo sietinos su substrato šaknimi *tala ‘žemė, Erde’. *Darbo ‘kurmis’ (W. von Wortburg, Französisches etym. Wrtb. III 13b), jeigu jį laikysime lot. kalbos deverbatyvu, galime gretinti su lie. dirbu, dirbti ‘arbeiten’ (*derbh-); lie. leksemos afektinė reikšmė kilusi iš germ. kalbų atitikmenų, t. y. s. ang. deorfan ‘dirbti’ (taip pat ir ‘žūti’), v. v. a. verderben.
Šaltinis:
Knobloch 1989, 275
Antraštė:
dìrbti
Straipsnelis:
žr. trobà
Šaltinis:
Wittmann 1973, 40

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas