Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dubti, dumba.

Antraštė:

dùbti, dum̃ba

Reikšmė:

sich senken

Straipsnelis:

Dėl bendraslaviško žodžio s. bažn. sl. dąbrava ‘miškas’, s.-kr. dùbrava ‘t. p.’, č. doubrava ‘ąžuolynas’ [318], s. č. dúbrava ‘tempe i. e. pascua in montium convallibus’, le. dąbrowa ‘ąžuolynas’ etimologijos ginčijamasi. Dažniausiai pastarasis laikomas *dąb(r)ъ ‘Eiche’ vediniu (Vasmer REW I 276). Tiesą sakant, *dąbrava veikiau reiškia ‘miškas’: Dùbrōvnīk ‘lagusa’ (: *dubrova) pasitaiko vietovėse, kuriose jokie ąžuolai neauga. Reikšmė ‘miškas’ irgi nėra pirminė. Forma *dąbrava [pirmiausia reiškė ‘(apaugusi) žemuma’, o vėliau ‘miškas’, ypač ‘ąžuolynas’] remiasi žodžiu, kurio reikšmė ‘žemuma’. Pastarojo pažįstame dvi formas: *dъbra = lie. dial. dubrà ‘duobė miške’ bei *dъmbra > dąbra = lie. dial. dumbrà ‘tvenkinys, gili vieta upėje’. Aišku, kad *dąbrava pamatuota *dąbra + pries. -ava. Nepritariu dar ir šiandien gajai hipotezei, kad *dąbrava : *dąbъ resp. *dąbrъ ‘ąžuolas’. Veikiau priešingai: dąbъ resp. dąmbrъ yra retrogradiniai dariniai iš *dąbrava. Pateiktas gretimines formas lie. dubrà : dumbrà, sl. *dъbra : dąbra reikia apsvarstyti smulkiau. Baltų ir slavų žodžiai, besiremiantys veiksmažodžiais, kurių esamojo laiko šaknis turi infiksą, dažnai pasirodo beturį tą patį intarpą. Panašiai aiškintinas ir daiktavardis bl.-sl. *du-n-brā, pamatuotas lie. dùbti, dum̃ba ‘sich senken’. Etimologinė *du(n)brā [319] reikšmė būtų ‘Senkung’, plg. aukščiau minėtą s. č. dúbrava.

Šaltinis:

Otrębski 1967c, 318–320