Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: duoti.

Antraštė:

duoti

Straipsnelis:

žr. duona

Šaltinis:

Buck 1949, 357–358

Antraštė:

dúoti

Straipsnelis:

[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su uždarumos priebalsiu *t žodžio pradžioje:] 2. 5. ural. *tōγe ‘duoti, atnešti’ (suom. tuo- ‘atnešti’, pietų sam. duokĕ-, nenenc. tā- ‘duoti, atnešti’ ~ dravid. *tā- ‘duoti’ (1 ir 2-am asmeniui) imperatyvo kamienas (tamil. tā ‘duok’, kawad. tā, kond. tā- ‘atnešti’) ~ ide. *doH- ‘duoti’, gr. δίδωμι ‘duodu’, lie. dúoti Pokorny 223–226).

Šaltinis:

Иллич-Свитыч 1966 (1968), 320

Antraštė:

dúoti, dúodu (duomi, důst), daviaũ

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Duoti. Lie. dúoti, dúodu (s. lie. duomi), daviaũ, la. duôt, duômu, devu, pr. dāt, 3 praes. dāst, 3 praet. dai iš ide. *dō-, plg. s. sl. dati, damь, le. dać, lo. dō, dare. Seną atematinų praes. (reduplikuotą) dar rodo pr. dāst, s. lie. důst ≤ *dō-d-ti, plg. s. sl. dastъ ‘duoda’, 3 pl. da-d-ętъ. Dėl preterito tai pr. dai (*dā-i̯ā-?) ‘davė’ yra panašus į perdirbtą ide. aoristą, plg. gr. ἐδωκα, s. i. ádāt. Bet lie. daviaũ turi antrinį au, kuris yra naujos lie. au : uo (~ ai : ie) apofonijos padarinys, todėl nėra prasmės šią formą lyginti su gr. (kipr.) δοϝ-έναι, s. i. dāwáne ‘zu geben’. La. deve ‘davė’ lieka nepaaiškintas.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 238

Antraštė:

duoti

Straipsnelis:

Visi ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘duoti’, išskyrus keltų ir germanų kalbų žodžius, priklauso ide. veldinių grupei. Lie. duoti, la. duot, s. sl. dati ir t. t., bendras slavų, gr. δίδωμι, lo. dare, perf. dedi, skr., av. dā-, arm. tam, alb. dhanë, het. dā- ‘imti’ ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 749

Antraštė:

dúoti

Straipsnelis:

„Jotvingių“ dag[…]s hipotetiškai galima sieti ne tik su lie. dešinỹs, bet ir su veiksmažodžiu dúoti, la. dat, kurio iteratyvas – tarmių dakstīt < *dastīt. Tokiu atveju tiesus (galbūt *daksts, bet žodynėlyje parašyta su g) < ‘duotas, duodantis’, pastaroji iš junginio ‘ranka duotas’ arba ‘duodanti ranka’.

Šaltinis:

Карулис 1985 (1987), 136

Antraštė:

dúoti

Straipsnelis:

Pr. dāt ‘duoti’ siejamas su lie. dúoti (> *dō-), dovanà (> *dāv-). Endzelin St. balt. 4, 1934–1935, 135–143 (plg. Stang 1966, 43) tvirtai laikėsi nuomonės, kad ide. ō tik lie. ir la. kalboje davė uo. Dar plg. lie. dúotas, la. duôts, lo. dătus, gr. δοτος, av. dāta-, s. i. dāta- ir kt. Su šaknimi *dō- (pr. dā) plg. s. i. ádām aor., arm. etu aor., taip pat sl. dati ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 302–307

Antraštė:

dúoti

Straipsnelis:

Ankstyvosios daugelio praide. šaknų formos turėjo priebalsį plius ablautinį balsį. […] Keliu mintį, kad ankstyviausias praide. ablautas galėjo apimti *e/o/a [tris balsius, o ne du – *e ir *o – kaip rašo kiti, plg. Szemerényi O. 1964. Structuralism and substratum – Indo-Europeans and Aryans in the Ancient Near East. Lingua 13.1 – 29]. Postuluoju minimorfemas *de/o/a – ‘duoti’ ir *dhe/o/a – ‘dėti’. Kiekviena iš tų morfemų galėjo būti išplėsta *-w arba *-y, bet ide. kalbos turi šaknų *dow- (ar *daw-) ‘duoti’ ir *dhoy- (ar *dhay-) ‘dėti’ refleksus. 1 A *daw- (ar *dow-) plius *-tei > *dō-tei > dúo-ti 1 B *daw- (ar *dow-) plius *-ē > *daw-ē > dãv-ė 2 A *dhay- (ar *dhoy-) plius *-tei > *dhē-tei > dė́-ti 2 B *dhay- (ar *dhoy-) plius *-ā > *dhay-ā (bet vėliau elementas *dhay- buvo pakeistas *dhēy priartinant vokalizmą prie bendraties kamieno linijos). Taigi susiduriame su analoginiu preteritu dė́j-o vietoje laukto *daj-o. [4] Nulinis kamieno *daw- (ar *dow-) balsių kaitos laipsnis būtų *du-; jis išlaikytas hieroglif. het. 3 sg. es. l. tuwa ‘deda’ ar 3 sg. praet. tu(wa)-ta [Dunajevskaja, I. M., 1969, Jazyk xettskix ieroglifow, 82–83]. Giminiškas yra lykiečių tuweti ‘er stellt auf’. (žr. Neumann, Günter. 1969. Lykisch. Handbuch der Orientalistik. Erste Abteilung. Der nahe und der mittlere Osten. Vol. II. Fasciele 2. Pp. 358–396. Leiden, Köln, E. J. Brill., 389). Nesunku įsivaizduoti semantinį poslinkį ‘duoti’ → ‘dėti’ […]. Slovėnų veiksmažodis dati ‘duoti’ vartojamas kontekstuose, kuriuose daugelis Europos kalbų turi ‘dėti’ [5].

Šaltinis:

Schmalstieg 1981, 4–5

Antraštė:

dúoti

Straipsnelis:

Jotvingių dodi ‘davinėti, duoti’, plg. lie. dúoti, la. duôt, pr. dāt(wei).

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 71

Antraštė:

dúoti

Straipsnelis:

Lie. dúoti, dúodu, s. sl. damь < *dodh₃-mi.

Šaltinis:

Derksen 2002, 7

Antraštė:

dúoti

Straipsnelis:

Praide. šaknų formas sudarė priebalsio ir ablautinio balsio junginiai, kurie, tapę vienbalsiais, galėjo būti išplėsti: *dow- (lie. dãvė ‘gave’, gr. kiprų aoristinė bendratis dowenai) / *dō- (lie. dúo-ti, gr. dí-dō-mi ‘give’.

Šaltinis:

Schmalstieg 1973, 12

Antraštė:

duodą̃s

Straipsnelis:

žr. duktė

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 320–321

Antraštė:

dúoti

Straipsnelis:

Baltų-slavų kirčiavimo dėsnių santykinė chronologija: […] 7. WINTERIO DĖSNIS. […] Winterio atradimas baltų-slavų archetipą labiau suartina su padėtimi sanskrite. […] Priebalsių opoziciją tarp s. i. dádhāmi ir dádāmi dabartinėje lietuvių kalboje atspindi balsių kiekybės ir priegaidžių skirtumas tarp dedù ir dúodu. Reduplikacijos skiemuo perėmė šaknies balsio tembrą. Atitikimas tarp s. sl. dadętъ ir s. i. dádati yra idealus: abi formos rodo *dodHn̥ti. Hipotezę, kad s. sl. damь tęsia *dodHmi, o ne *doHmi, patvirtina žodžio galo kirtis slavų paradigmoje; plg. taip pat la. duômu ir s. lie. demì. Tariama forma dė́mi, kuri patvirtintų pastarąją rekonstrukciją, „nėra kalbos faktas, bet gramatikų pramonė“ (Būga 1922: 158).

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 322–323

Antraštė:

duoti

Straipsnelis:

Bechtel (1888, 410) siūlė etimologiškai sieti ide. šaknį ‘to give’ ir go. taujan ‘to do, to make’, kilusią iš aoristo šaknies *dowé- pridėjus priesagą *-j-. Toliau gretino juos su umbrų 3 asm. imperatyvais purdouitu, purtuvitu, purtuvetu ‘may he sacrifice’. Skardžiaus (1935, 202) nurodytas 3 asm. preteritas dawé ‘gave’ atitiktų Bechtel siūlytą *dowé-. Lie. dãvė patvirtintų dawé baigmens -é etimologinį ilgumą, kurio nefiksuoja Daukša. Dėl -é žr. Schmalstieg (1992, 30–31).

Šaltinis:

Schmalstieg 1994, 37

Antraštė:

dúoti

Reikšmė:

geben

Straipsnelis:

Kai kurių veiksmažodžių futūro formų darybos pagrindu gali būti laikomas tiek jų infinityvo, tiek prezenso kamienas, plg. […] lie. dúo-ti, la. duô-t ‘geben’ → fut. 1 sg. dúo-siu, la. duô-šu šalia praes. s. lie. dúo-mi, 3 sg. dúos-ti, s. la. 1 sg. duô-mu. […] ̼Ide. prokalbėje rekonstruotini du su formantu *-s- padaromi futūrinės reikšmės pirminiai dariniai: ide. šaknies *deh₃- atveju – *deh₃-si̯é- (tęsiamas baltų, indų-iranėnų, slavų, graikų ir keltų kalbose) ir *deh₃-s- ~ *dh₃-s-´ (tęsiamas baltų ir italikų kalbose). Dar žr. pirkti, daryti, turėti, duoti

Šaltinis:

Hill 2004, 73, 154

Antraštė:

dúoti

Straipsnelis:

[Kai kurių baltų veiksmažodžių, kilusių iš ide. reduplikuotų prezensų ar perfektų, šaknies balsis atspindi šakninių aoristų vokalizmo įtaką. Pvz.:] S. lie. dúomi, s. sl. damь < bl.-sl. *dōd- ← *dodō-/*dod-.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2005b, 126

Antraštė:

dúoti

Straipsnelis:

[Skirtumas tarp ide. *ā ir *ō yra gerai išlaikytas baltų kalbose, pvz.:] Lie. dúoti ‘to give’ (< * dōtei).

Šaltinis:

Schmalstieg 2005a, 5

Antraštė:

dúoti

Straipsnelis:

Lie. dù ‘two’. Ide. skaitvardį ‘two’ (lie. dù, s. i. dvā ir kt.) galima sieti su ide. šaknimi *dō- ‘to give’, turintį pirminę reikšmę ‘to divide into two, to share’. Šią šaknį galima rekonstruoti kaip I *dwo- / II *dow-, iš kur atsirado variantas *dō- prieš priebalsius. Iš *dō- turime lie. dúoti (ir kt. pvz.), o iš *dow- –

Šaltinis:

Schmalstieg 2008, 317

Antraštė:

dúoti

Straipsnelis:

[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 32 protoslavų/protobaltų *dati/dōti, br. dac ̕, ukr. da(va)ty, r. dat ̕, lie. dúoti, la. dot, pr. dātwei, narevų dodi.

Šaltinis:

Novotná, Blažek 2007, 335

Antraštė:

dúoti

Reikšmė:

to give

Straipsnelis:

Schmalstiegas knygos „Novoe v russkoj ètimologii I“ (A. E. Anikin, A. V. Dybo, A. A. Pičxadze, A. M. Sabenina, A. A. Utkin, I. A. Kornilaeva, M. S. Mušinskaja, O. M. Mladenova, T. V. Nevskaja, 2003) recenzijoje aptaria Anikino pateiktą ru. dva (masc. / neutr.), dve (fem.) ‘two’ etimologiją. Straipsnio autorius duoda daug kitų kalbų atitikmenų ir rekonstruoja šaknį *du̯ōu. Jis įtraukia ir formą duo iš jotvingių žodynėlio. Schmalstiegas yra pareiškęs, kad ide. šaknis, reiškianti ‘du’, yra susijusi su rekonstruotąja *dō- ‘to give’, kurios pirminė reikšmė buvusi *‘to divide in two’ > *‘to share’ > ‘to give’. Pirminė šaknis, kurios reikšmė – ‘two; to give’ turėjo būti atspindėta trim kamienais: *du̯o- (gr. δύο) ir *dou̯- (s. air. dau) > (su monoftongizacija) *dō-. Visų šių trijų formų kontaminacija davė hipotetinę šaknį *du̯ōu, Sieverso dėsnio variantas – *duu̯ōu. Šaknies *dou̯- alternacija su monoftongizuotu variantu *dō- matoma lie. 3 praet. dãv-ė, inf. dúo-ti ‘to give’.

Šaltinis:

Schmalstieg 2003, 120

Antraštė:

duoti

Straipsnelis:

Baltų ir slavų kalbose yra pirminio medijo pėdsakų. Iš bl. kalbų jie aiškiausi prūsų kalboje: asmai ‘есмь’, assai, assei, essei ‘еси’, etskĩsai ‘ноднемаешьця’, waissei ‘знаешь’, eisei ‘идешь’. Lie. kalboje yra užfiksuotos tik pirmojo asmens formos (su enklitikais): duomie-si ‘даюсь’, duomie-t ‘даю тебе’. Pirmojo asmens galūnė -mai (lie. -mie-) yra identiška gr. μαι ir tos pačios kilmės (< ide. *-ai ir aktyvo galūnės *-mi).

Šaltinis:

Савченко 1972, 154

Antraštė:

dúoti

Reikšmė:

dać

Straipsnelis:

žr. duostė

Šaltinis:

Smoczyński 1998-1999 (2000), 168

Antraštė:

(duoti)

Straipsnelis:

žr. duotis

Šaltinis:

Fecht 2010, 120–121

Antraštė:

(duoti)

Straipsnelis:

žr. bėgti

Šaltinis:

Olander 2009, 121

Antraštė:

dúodu

Straipsnelis:

žr. stoti

Šaltinis:

Orr 2000b, 45