Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dvėsti.

Antraštė:

dvė̃sti

Straipsnelis:

Lie. dvė̃sti, pr. nādewisin acc. sg. ‘dūsavimas’, s. sl. dychati ‘kvėpuoti’, r. дышать. Toliau šie žodžiai mėginami sieti su gr. θεóς ‘dievas’, lo. februum ‘valomoji priemonė’, s. v. a. tior ‘gyvulys’. [Sabaliauskas tos pačios kilmės laiko ir lie. dùsti, daũsos, dvasià.]

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966a, 56

Antraštė:

dvė̃sti

Straipsnelis:

Lo. best(ia) < ide. *dhu̯ēs-t- atliepia s. air. dāsacht ‘pasiutimas’ < ide. *dhu̯ōs-t- (Pedersen, Vergleichende Grammatik der keltischen Sprachen, II, 1913, 32; Pokorny IEW 269) ir gr. θυστάδες · βάκχαι (Hesychijas) < ide. *dhus-t-, kurie su ide. *dheu̯ē̆s- susiję taip, kaip bestia ir go. dius. Kadangi lo. best(ia) turi tą pačią priesagą -t- kaip ir s. air. dāsacht bei gr. θυστάδες, kurie reiškia ‘pasiutimas’, tai [10] nagrinėjant lo. best(ia) remtis pirmiausia reikia sąvoka ‘laukinis gyvulys’, o ne sąvoka (kaip iki šiol buvo daroma) ‘gyvulys’, t. y. ‘tas, kuris kvėpuoja’, [rekonstruojama] specialiai lyginant lo. bestia su lie. dvesiù, dvėsiaũ, dvė̃sti, la. dvẽsele ‘siela, gyvenimas, kvėpavimas’ (plg. Walde, Hofmann I, 102). Be to, bestia reiškia ypač plėšrius žvėris (plg. giminišką žodį bellua) [11 … 13]. Lo. bestia ir pirmasis dūrinio bellua < *dhu̯es(t)-lə₁u̯(ā) komponentas rodo tą pačią semantinę raidą kaip ir go. diuc : (iš pradžių) ‘± būti įsiutusiam’, ‘laukinis gyvulys’.

Šaltinis:

Windekens 1957, 10–11, 13

Antraštė:

dvė̃sti

Reikšmė:

sunkiai alsuoti, dusti

Straipsnelis:

Gr. thúō < *dhu-yō ‘sukelti dūmus’ giminiškas su lo. suf-fiō ‘pastatyti dūmuose, aprūkyti’. Homero formos thécion arba theîon aiškiai rodo, kad jis nieko bendra neturi su adj. theîos ‘dieviškas’. Tai senasis *dhwes-ion (su šaknies priesaga -s), plg. lie. dvesiu (praes.) ‘sunkiai alsuoti, dusti’.

Šaltinis:

Benveniste 1969, 229

Antraštė:

dvė̃sti

Reikšmė:

pūsti, tyliai kvėpuoti, hauchen

Straipsnelis:

žr. dūsėti

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 263

Antraštė:

dvė̃sti

Straipsnelis:

žr. dvisti

Šaltinis:

Каралюнас 1966, 119

Antraštė:

dvė̃sti

Straipsnelis:

[Aptariamas prūsų Enchiridione pasitaikantis rašybos klaidų tipas: gretimų balsių sukeitimas vietomis.] Pr. nādewisin = <nādweisin> gretintina su lie. dvesiù, dvėsiaũ, dvė̃sti, kur kaitaliojasi dves- ir dvės-, leidžiančios dvejopai aiškinti pr. *dveis-. Remiantis dvės- teigtina, kad pr. *dve:s- pasikeitė į *dvi:s- > *dveis-, o darybinė paralelė būtų lie. tarm. ato-dvės-is ʻвздох, передышка, отдыхʼ. Jeigu remiamasi *dves- (plg. lie. dvesiù; dvesė́ti; dvẽsena), tai reikėtų priimti pokytį *dves- > *dvis- > *dveis-, tačiau nėra nei vieno pavyzdžio, kur būtų diftongizuota antrinis i (*e) į ei, todėl įtikinamesnis yra pirmasis aiškinimas.

Šaltinis:

Смочиньский 1997 (1998), 240—241