Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. it bl. kalboms:] lie. ẽžeras (pr. assaran) = serb. jȅzero.
Šaltinis:
Endzelīns DI 1974, 342
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
A. L. Prosdocimi lygina (Studi Baltici 1969, 10, 130–142) lie. ẽžeras su lo. Egeria. Dabar taip negali būti Wernerio Winterio nustatymo, kad bl. ir slav. skiemens pagrindo prieš ide. media refleksas sutampa su ide. ilguoju skiemens pagrindu, šviesoje. Lotynų g, žinoma, negali būti kildinama paprastu būdu iš ide. *g̑h; todėl lo. Egregia lie. atitikmenyje turėtume laukti ė-.
Šaltinis:
Hamp 1984e, 64
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
Prasl. forma ezero : ezerъ fiksuojama visose trijose sl. kalbų grupėse, plg, tikslius bl. kalbų ekvivalentus: pr. as-saran, lie. ẽžeras, trm. ãžeras, la. ȩzȩrs ‘t. p.’ < ide. aǵhero-, eǵhero- (siejant su gr. požeminės upės pavad. Ἀέχρων < *ἄχερο-ς, plg. Frisk GEW I, 200). Taip buvo etimologizuojama anksčiau. Dabar (žr. Vaillant E. BSL XXIX 38–40; Benveniste E. Origines de la formation des noms…, 1962, 11) čia įžvelgiama ide. heteroklizės -r/h- atspindys. Šiuo metu prasl. ezero : ezerъ paprastai siejama su prasl. ězъ ‘žvejų skersai upės statomi pinučiai, žiogriai žuvims gaudyti; užtvanka; kanalas, kuriuo nuleidžiamas vanduo iš užtvankos’. Prasl. ězъ jau įprasta sieti su bl. eži̯ā- : lie. ežė̃, ežià, trm. ažià; žvejų kalboje ežė̃ ‘negili, sekli vieta (prie kranto)’, pr. asy ‘ežė’, la. eža ‘t. p.’. Heteroklitinį kamieną atspindi ir čia priklausąs arm. ezr ‘krantas, riba’. Pamatinis kamienas yra ide. eǵ(h)- : ēǵ(h)-, kuris paaiškina prasl. ezero : ezerъ (ir bl. ežiā-) šaknies vokalizmo skirtumą, kas link ězъ < ēzo-.
Šaltinis:
Sławski 1984, 84
Antraštė:
ẽžeras
Reikšmė:
vandens plotas natūralioje lomoje
Straipsnelis:
Vajano (Vaillant, BSL, XXIX, 1929, 38 tt. su Mejė pastaba ibid. 40) siūlymas (Vajanui pritaria Toporov, ПЯ A–D, 121) lie. lytyje ẽžeras ‘vandens plotas natūralioje lomoje’ įžvelgiant šaknį *eg̑h- / *ēg̑h- (plg. lie. ẽžė ‘riba, žymė, lysvė’, r. jaz ‘Eischzaun’, č. jez, le. jaz ‘užtvara, užtvanka, tvenkinys’, arm. ezr ‘kraštas, briauna, Rand, riba, siena’ + išplėstukas e- yra neįtikinamas.
Šaltinis:
Lanszweert 1984, 75
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
Lie. ẽžeras, la. ezers, pr. assaran n. kartu su atitinkamais sl. žodžiais: s. sl. jezero, le. jezioro, r. ozero reprezentuoja specifinį baltų-slavų pavadinimą, kurio etimologija ne visai aiški (ide. *eǵ(h)-ero-).
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 215
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
Gr. Ἀέχρων, -οντος m. daugelio upių pavadinimas. Teigiama, kad tai -ντ- vedinys iš daiktavardžio *ἄχερος ‘pelkė, ežeras’, kurį stengiamasi atpažinti kai kuriuose baltų ir slavų žodžiuose: lie. ẽžeras, ãžaras, s. pr. assaran, s. sl. jezero ‘ežeras’. Žr. Krahe, Bert, Namenforschung, II, 1951, 235 t. Šį abejotiną sugretinimą jau yra atmetęs A. Vaillant BSL, XXIX, 1928, 38–40.
Šaltinis:
Chantraine DEG I, 150
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
Pr. assaran (/azaran/) E 60, ‘ežeras’ : lie. ẽžeras, ãžeras arba ãžaras, la. trm. ȩzars (šalia: ezeriņš), r. озеро, s. sl. ѤЗЕРО ir kt. ME ir EH s. v. ȩzȩrs su liter.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 180
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nori nustatyti baltiškus ir itališkus ingredientus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų [8–9]. Prasl. jezero rekonstruojamas tokių paralelių pagrindu: s. sl. Ѥзeро, bulg. езеро, s.-kr. jȅзеро, slov. jezȇro, s. r. озеро, č. jezero, le. jezioro ir kt. su bendra reikšme ‘ežeras, kūdra’. Tikslūs atitikmenys yra: s. pr. assaran, lie. ãžeras, ẽžeras, la. ȩzȩrs [22]. Tą pačią reikšmę turintis prasl. loky neišstūmė tikrojo jezero, o pats buvo išstumtas daugelyje dialektų, nes loky laikomas itališkos kilmės [23].
Šaltinis:
Мартынов 1978, 22–23
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
Prasl. jezero rekonstruojamas šių paralelių pagrindu: s. sl. ѤЗЕРО, bulg. езеро, s.-kr. jȅзеро, slov. jezêro, s. r. озеро, č. jezero, le. jezioro ir kt. pagrindu. Leksema visose sl. kalbose turi vieną reikšmę – ‘ežeras, kūdra’ ir tiksliai siejasi su baltų atitikmenimis: s. pr. assaran, lie. ãžeras, la. ȩzȩrs.
Šaltinis:
Мартынов 1983, 70
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
Sl. jezero giminiški žodžiai yra lie. ẽžeras, ãžeras, la. ezers, s. pr. assaran [18]. Manoma, kad germanų kalbose jiems artimi yra: s. isl. aegir ‘jūrų dievybė’, s. ang. ēagor ‘jūra’. Tikriausiai pradine forma reikia laikyti ēghero- (galbūt bendrąją giminę ēgherom), kuri davė s. isl. ægir, vėliau perėjusią į vyriškąją giminę, ir s. ang. ǣger, kuri taip pat įgijo formą ǣger. Bendrosios giminės formos išliko slavų ir prūsų kalbose, o lietuvių ir latvių kabose perėjo į vyriškąją giminę.
Šaltinis:
Семереньи 1967, 18–19
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
(Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. „Reguliarieji“ kamienai su (ə)r/ér kaita analogiški -(ə)l/él- kamienams ir jų linksniavimas nusistovėjo ide. *-ē̆r-, *-ē̆ro- kamienų pagrindu: arm. ezr, -er ‘kraštas’ < *eǵher(o)- [plg. lie. ẽžeras, la. ezers, s. sl. езеро, r. озеро, frygų (фриг.) Αςαρα, Εςαρα (vietov.) šalia bl. *eži̯ā ‘riba’].
Šaltinis:
Джаукян 1982, 105
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
Pr. assaran ‘ežeras’ siejamas su r. bl. ir sl. atitikmenimis, plg. lie. ãžaras, ãžeras, ẽžeras, la. ȩzȩrs, ȩzars, ezeriņš; r. озеро, bulg. éзеро, s.-kr. jȅзеро, slov. jezêro, jêzero, jêzer (m.), jézera (f.); le. jezioro, luž. a. jezior, č. jezero, slovk. jazero (žr. Фасмер ЭСРЯ III, 125; Sławski SEJP I, 571). Yra pagrindas manyti, kad visos šios formos yra šaknies *eǵh- išplėtimas elementu -ero-.
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 131–133
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
Su sl. jezero ‘ežeras’ giminiški lie. ežeras, ažeras, la. ezers, pr. assaran. Pastarosios lytys kildinamos iš *ežera-, nes Ševeliovas (Shevelov, A prehistory of Slavic, 1964, 423–430) patikimai įrodo, kad sl. je- > jo- ir ryt. sl. kalbose galų gale > o-. Bl. formų variantai kažin ar remiasi ir vargu ar leidžia postuluoti *ažera- (ide. *aghero-, plg. Trautmann 1910, 73). Veikiau jie sąlygojami rytų sl. įtakos [286]. A. Mejė [Meillet, BSL, XXIX, 1929, 38–40] siūlymas minėtus bl. ir sl. žodžius sieti su sl. *ēzъ ‘channel, dam, weir’ (r. jaz, s. č. jěz, etc.) bei bl. ežyā ‘boundary, bed’ (lie. ežià, ẽžė, pr. asy) ar netgi arm. erz ‘edge, boundary’ semantikos požiūriu yra neįtikinamas. Manome, kad su bl.-sl. leksemomis ‘ežeras’ siejasi s. isl. aegir ‘jūros dievas’ bei s. ang. ēagor ‘jūra’. S. ang. ēagor bandyta kildinti iš šaknies *ēkᵂ- (ji postuluojama turint prieš akis het. ekuzi ‘jis geria’), bet visi šie dalykai ir fonetiškai, ir morfologiškai yra perdėm abejotini. Manome, kad minėtieji germ. žodžiai remiasi lytimi ēghero-, neuter, galbūt ēgherom, iš kurios susiformuoja s. isl. ægir (vėliau perėjusi į vyr. giminę) bei s. ang. ǣger, kuri dėl kitų r-neuters įtakos (pirminis s-kamienas) gali išvirsti ir ǣgur. Neuter g. regime sl., pr. kalbose, ji lie., la. kalbose, suprantama, šiandien jau virtusi vyr. g.
Šaltinis:
Szemerényi 1967, 286–287
Antraštė:
ežeras
Straipsnelis:
Lie. ežeras (ar ažeras), pr. assaran, la. ezers ir t. t. Tai baltų ir slavų bendrybė. Etimologija neaiški. Gali būti siejama su gr. upės pavadinimu Ἀχέρων, s. sl. jazŭ ‘kanalas’; su lie. ežė ‘tvenkinys, kūdra, duburys’. Kitose ide. kalbose žodžiai, žymintys sąvoką ‘ežeras’, etimologiškai siejasi su žodžiais, žyminčiais sąvokas ‘bala’, ‘tvenkinys’, ‘kūdra’, ‘vanduo’, ‘šlapias’.
Šaltinis:
Buck 1949, 38
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
žr. ežia
Šaltinis:
Solta 1960, 416
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
žr. ežia
Šaltinis:
Boryś 1992a, 129–134
Antraštė:
ẽžeras
Reikšmė:
See
Straipsnelis:
Atvejai, kai ide. heteroklitinių -i-//-l-//-n- kamienų kontinuantai rytų baltų kalbose turi žodžio pradžios a, besikaitaliojantį pačiose baltų (ir slavų) kalbose su e (pati kaita problemiška ir nebūtinai susijusi su paveldėta apofonija heteroklitikų šaknyse): […] lie. dial. ãžeras, pr. assaran ir lie. ẽžeras, la. ȩzȩrs ‘See’ šalia sl. *ozero, *ozerъ ir *(j)ezero, *(j)ezerъ. […]
Šaltinis:
Eckert 1969, 9–10
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
Jotvingių ziro ‘ežeras’, plg. lie. ẽžeras, la. ezers, pr. assaran.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 82
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
Baltų ir slavų kalbų žodis ‘ežeras’ (lie. ẽžeras, la. ȩzȩrs, pr. assaran, r., ukr. о̀зеро, s. sl. jezero, le. jezioro ir kt.) yra aiškiai rekonstruojamas kaip n. *'ezeran (ar *'ezerɔn), pl. *'ezerā́, galbūt ir m. *'ezerɔs. Tolimesni ryšiai yra neaiškūs. Fraenkelio siejimas su lie. ežė̃, dial. ažià ‘Grenze’, la. eža ‘Gartenbeet, Feldrain, Brucken’, pr. asy ‘Rain’, s. sl. jazь ‘Mündung, Öffnung, Kanal, Magen’, r. jaz ‘Fischzun’, č., le. jaz ‘Wasserwehr’ semantiškai yra labai abejotinas. Gr. Ἀχέρων, be abejo, yra nesusijęs. Baltų-slavų žodis reikalauja formos *h₁eǵh-, o graikų - *h₂eǵh-.
Šaltinis:
Hamp 1998c, 75–76
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
Keletas pr. ir jotv. daiktavardžių, kitaip nei lie. ir la., yra išsaugoję neutrum giminę. Plg. n./ vyr.g. opozicijas vakarų ir rytų bl. kalbose: pr. assaran (n.) ‘lake’, jotv. ziro (n.) / lie. ẽžeras, la. ezers ‘t. p.’ (visi iš bl. o- kamieno n. *ažeran, plg. r. ozero n., le. jeziero n. ‘lake’).
Šaltinis:
Witczak 1994, 187
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Pr. Assaran ‘der See’ (E 60) yra senas bev. gim. daikt., plg. sl. *eźero > s. sl. jezero, r. ozero, le. jeziero (taip pat ir vyr. gim. lie. ẽžeras, la. ȩzȩ̀rs).
Šaltinis:
Petit 2000, 37
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
Sl. *ezero / *ezerъ, *ozero / *ozerъ ‘lake’ (plg. s. sl. jezero, ezero, ozero, s.-kr. jȅzero; slovk. jazero, s. č. jezero, le. jezioro; s. ru. ozero, ozoro, ru. ózero ir kt. pvz.) slavų dirvoje siejamas su sl. *ěžъ ‘fish weir, dam’ (plg. s. sl. jazъ, s.-kr. jȃz, jȇz, slvn. jȇz, s. č. jěz, le. jaz ir kt. pvz.). Atitikmenys kitose kalbose: i) lie. ẽžeras, trm. ãžaras, ãžeras, la. ȩzȩrs, ȩzars, pr. assaran ‘lake’; lie. ažià, ežià, ẽžė, ežė̃ ‘Rain, Furche; Grenzstreifen, Mark; Beet’, la. eža ‘Feldrein, Feldscheidung; Gartenbeet; Brucken; Grenze’, pr. asy ‘balk; boundary’; ii) arm. ezr ‘edge, border; shore, brink’ (< *ezer- < *azer-); iii) gr. ̕Αχέρων, -οντος ‘name of many rivers, including the mythical river in the Underworld’ (ir kt. pvz.); iv) lo. ēgeria ‘a water nymph watching a holy fountain of the same name and a little vulcanic lake’ (< *ēγris ‘belonging to the fountain’ < *ēg̑ʰero-); v) airu. (h)íoghar ‘verge, border, sky-line’ (< *ēg̑ʰero-); v) galbūt s. ang. éagor, égor ‘flood, sea’ (< *ēg̑ʰero-?); vi) onomastika: ῎Αζαρα, Iader ir kt. pvz. Baltų ir slavų ‘lake’ kilo iš *H₂e/og̑ʰero- (su antriniu pakitimu sl. o- > e-, bl. a- > e- prieš e kitame skiemenyje). Sl. *ěžъ yra *H₂ēg̑ʰ-o-, *H₂ēg̑ʰ-i̯ā vr̥ddhi-darinys.
Šaltinis:
Blažek 2003, 243–253
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
[Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-o, o ne *-om: sl. -o, ryt. bl. gẽr-a, *šein-a (suom. hein-ä), go. juk (< *-o ar *-om). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -an reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Pr. assaran E60 ‘see, lake’ (: lie. ẽžeras, trm. ãžeras, la. ȩzȩrs, s. sl. jezero, ru. ozero). Šis žodis yra dviprasmiškas: prūsų kalboje taip pat yra paliudyti variantai asere, azar, asore, asir, Azare, Preyd-azare, Ring-azer (plg. Mažiulis PKEŽ 1, 104); slavų kalbose yra vyr. g. variantai: ru. trm. ozer, s. sl. jezerъ ir kt. (žr. Vasmer REW 2, 257).
Šaltinis:
Schmalstieg 2004, 268
Antraštė:
ẽžeras
Reikšmė:
lake
Straipsnelis:
žr. eglė
Šaltinis:
Derksen 2002a, 9–10
Antraštė:
ežeras
Straipsnelis:
Balode, aprašydama onimizaciją baltų hidronimijoje, pirmiausia aptaria geografinius apeliatyvus: la. ezers, lie. ežeras, pr. assaran, plg. ru. oзеро, le. jezioro, kr. jezero, slovn. jezêro, bulg. éзеро, č. jezero, kur, galimas dalykas, įžvelgiama ide. šaknis *egh- ‘robeža’ (Топоров, Прусский язык I, 131; Karulis LEV I, 274).
Šaltinis:
Balode 2005, 26
Antraštė:
ẽžeras
Reikšmė:
озеро
Straipsnelis:
Rytų baltų kalbose bevardės giminės formos pakeistos vyriškosios giminės formomis: plg. pr. sg. assaran /azaran/ n. – lie. ẽžeras m., trm. ãžaras ‘озеро’.
Šaltinis:
Дегтярев 1994, 39
Antraštė:
ẽžeras
Straipsnelis:
[Aptariami prūsų kalbos žodžiai, kuriuose suponuojamas žodžio pradžios balsio iškritimas.] […] pr. ežero pavadinimas Szeres etc. iš *(e)zeris etc.: lie. ẽžeras, pr. assaran EV 60 ‘See’.
Šaltinis:
Smoczyński 1989c, 190

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas