Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: erštas.

Antraštė:

ér̃štas

Reikšmė:

piktas žmogus

Straipsnelis:

ér̃štas ‘piktas žmogus’, er̃štas ‘pyktis, sujudimas’, er•štauti, -auja, -avo ‘pykti’. Jiems nenusisekė – LKŽ II² 1147 visi jie laikomi bendrinei kalbai netinkamais slavizmais. Kaltas čia supainiojimas su erštas ‘gaujos vadas’ (jis antrosios reikšmės teisėmis pateiktas kartu su pirmuoju er̃štas, kuris tikrai atsiradęs iš le. herszt ‘(gaujos) vadas, vadeiva’ (o lenkai tą žodį yra gavę iš vokiečių); gal kur iš jo ir tarm. arštas (bet tik reikšme ‘pradininkas’, ne ‘peštukas’). Kaip iš to skolinio reikšmės ‘gaujos vadas’ galėtų išriedėti ne tik reikšmė ‘piktas žmogus, vaidininkas’, bet ir ‘pyktis, sujudimas’, neįmanoma įsivaizduoti. Vikas atsistoja į svao vietą, kai čia įžiūrim du atskirus mūsų apžvelgiamos žodžių šeimos veiksmažodinius vedinius su priesaga -(s)tas – nomen agentis ir nomen actionis. […] Negalima tvirtai pasakyti, ar ér̃štas padarytas iš ir̃šti (su balsių kaita), ar iš veiksmažodžių, jau turėjusių e šaknyje. Toliau iš daiktavardžio dar pasidarytas veiksmažodis, kuris tik savo kirčio vieta (jeigu ji teisingai pažymėta) kiek atsiskiria nuo kitų priesagos -auti desubstantyvų, dažniausiai kirčiuojančių priesagą.

Šaltinis:

Urbutis 1989a, 49

Antraštė:

er̃štas

Reikšmė:

pyktis, sujudimas

Straipsnelis:

žr. erštas ‘piktas žmogus’.

Šaltinis:

Urbutis 1989a, 49