Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
gėda
.
Rezultatai
Antraštė:
gė́da
Straipsnelis:
Alb.
zī
f. ‘trūkumas, badas’,
mezi
‘vos’,
i zi
‘juodas’, f.
e zezë
. Greičiausia, kad lie.
žìlas
, la.
zils
‘mėlynas’ atitikmuo (G. Meyer, Albanische Studien, IV, 43) arba iš lie.
gedù
‘gedėti, liūdėti’,
gė́da
, r.
gadkij
‘šlykštus’, vok.
Kot
‘mėšlas’ ir t. t. grupės (žr. Jokl). Šis žodis yra giminiškas lie.
júodas
, la.
juods
‘nelabasis’. Alb.
z-
iš
j-
(
i̯-
),
zi
bei būdvardis
i zi
iš *
jōdíi̯ā
,
i̯ōdíi̯ā
m. pl.
të zez
iš *
jōdi̯í
(*
i̯ōdi̯í
). Ilirų asmenvardis
Jadia
gali priklausyti tai pačiai žodžių grupei.
Šaltinis:
Çabej 1968b
, 103–104 (116)
Antraštė:
gė́da
Straipsnelis:
Toch. A
kip
, B
kwipe
‘gėda’, su vediniais: A
kipsu
, B
kwipassu
,
kwipeṣṣe
‘gėdingas’, B
kwipassorñe
‘drovumas’, B
kwippeññ-
‘turėti gėdos’, B
oṅkipṣe
‘be drovumo, begėdiškas’. Šis žodis yra giminiškas lo.
in-quinare
‘sutepti, išniekinti, šmeižti’, vartojamam fizine ir moraline reikšme (plg. Ernout-Meillet, 318): iki šiol lo. žodis buvo izoliuotas. Lo.
(in)quinare
,
quin(ā)-
tikrai skaidosi į
qui-n(ā)-
; tuo pačiu būdu toch. A
kip
, B
kwipe
kilo iš senesnės formos su priesaga *
-u̯o-
, *
u
> toch.
p
, kaip ir toch. A
kāryap
‘nuostolis’, A.
wlyep
‘minkštas’ etc., kurie taip pat rodo priesagą *
-u̯o-
. Toch. A
kip
, B
kwipe
reikia iškelti ide. *
quu̯(e)i-u̯o-
(žodžio pradžioje *
k’-
taip pat galimas) su *
u̯
, turinčiu *
u̯u
reikšmę. Dėl reikšmės – plg. lie.
gė́da
ir s. sl.
gaditi
‘neapkęsti, peikti’, r.
gaditь
‘šmeižti, tepti, niekinti’. Toch. B
oṅkipṣe
yra vedinys, kurio
kip-
aiškiai yra ne kas kita kaip A
kip-
, turintis B dialekte privatyvinį priešdėlį
oṅ-
<
on-
ir gerai žinomą būdvardinę priesagą
-sṣe
: B
kwipesṣe
yra B forma. Gretinimas su s. sl.
kypěti
‘virti’, lo.
cupere
‘norėti’ (Pedersen, Revue des études indo-européennes 1943, III, 210 ir toliau) atmestinas (suponuojama *
qū-
>
kwi-
evoliucija – nepriimtina).
Šaltinis:
Windekens 1976
, 216
Antraštė:
gė́da
Straipsnelis:
Tarp dviejų balsių sprogstamieji sonoriniai priebalsiai
-d-
ir taip pat
-b-
,
-g-
išnyko: alb.
i zī
‘juodas’ < *
gu̯edhii̯o-
,
zī
,
zija
‘gedulas, nelaimė’ < *
gu̯edhii̯ā
, lie.
gė́da
, s. sl.
gadъ
‘roplys, parazitas’, s. v. a.
quāt
‘išmatos’.
Šaltinis:
Cimochowski 1950
, 243
Antraštė:
gėda
Straipsnelis:
žr.
godus
Šaltinis:
Откупщиков 1983a
, 27
Antraštė:
gėda
Straipsnelis:
Lie.
gėda
(kartu su vediniais
gėdingas
,
godùs
,
godlỹvas
) atitinka sl.
гадъ
,
гадъкъ
, ukr.
огида
,
гидкий
, č.
haditi
,
ohyzda
. [71] Artimiausia tarpinė grandis buvusi ‘pasišlykštėjimas, pasibjaurėjimas’ (kaip ukr.
огида
), o senesnė reikšmė ‘vėmimas, šleikštulys’.
Šaltinis:
Ларин 1977a
, 71–72
Antraštė:
gė́da
Straipsnelis:
[Analizuojamos lietuvių ir prūsų kalbų leksikos izoglosos, t. y. žodžiai kurių nėra latvių kalboje.] Lie.
gė́da
– pr.
gīdan
. […] Latvių kalboje šis žodis yra išnykęs, sakoma, kad forma
ģȩ̄da
yra lituanizmas: kad joje žodis ‘gėdai’ nusakyti yra
kàuns
, susijęs su lie.
kūvė́tis
‘gėdytis’ [ir kt. ide. kalbų pavyzdžiai]. Taigi ir šiuo atveju latvių kalba prarado ide. šaknį, išlaikytą lietuvių ir prūsų kalbų, vadinasi, šiuo aspektu yra naujesniame lygyje. Tačiau tipas
kàuns
, prarastas lietuvių ir, kadangi tai nelabai reikšminga, prūsų kalbų, atrodo, sprendžiant iš formalių ir semantinių palyginimų, yra senesnis už tipą
gė́da
ir už archaizmą lie.
kūvė́tis
. Taigi esame situacijoje kaip ir su žodžiais
añkstas
/
agrs
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1991
, 157
Antraštė:
gė́da
Straipsnelis:
Pr.
gīdan
‘gėda’ visiems atitikmenims numanoma ide. šaknis su dvibalsiu, kurio skiemeninę dalį sudaro ilgasis balsis, o neskiemeninė dažnai iškrinta: *
gᵘ̯ē(u)dh-
,*
gᵘ̯ō(u)dh-
, *
gᵘ̯ə(u)dh-
, *
gᵘ̯ūdh-
. Pokorny 1, 484, būtent: *(
gᵘ̯ēu-
), *
gᵘ̯ōu-
, *
gᵘ̯ū-
su plėtikliu
-dh-
. Siejama su lie.
gė́da
(
gė́dingas
,
gė́dinti
,
gė́dyti(s)
ir t. t.); la.
ģȩ̄da
. Bl. *
gēda
turi įvairių šaknies atliepimų slavų kalbose: le.
żadać się
‘jausti pasišlykštėjimą’ ir kt., luž. ž.
žadaś się
, luž. a.
zadławić
– iš *
ged-
(*
gᵘ̯ēdh-
); dėl darinių su
-l-
plg. lie.
gedlỹvas
(: le.
żadliwy
ir pan.),
gė́dlingas
. [232]
Šaltinis:
Топоров ПЯ
E–H, 231–233
Antraštė:
gė́da
Straipsnelis:
pr.
gīdan
(acc.) 39,₄ ‘gėda’ : lie.
gė́da
, le.
źadny
‘bjaurus, šlykštus’, slov.
gadi se mi
‘man bjauru’, v. v. ž.
quād
‘bjaurus’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 695.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 220
Antraštė:
gėda
Straipsnelis:
Lie.
gėda
,
sugėdinti
,
su-si-gėsti
, pr. acc.
gīdan
‘gėdą’, giminiški s. sl.
gaditi
‘peikti, kaltinti’, č.
haditi
‘varginti, peikti’, le.
żadzić się
‘bjaurėtis, neapkęsti’, s. v. a.
quāt
, v. a.
kot
‘purvas, mėšlas’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 1142
Antraštė:
gė́da
Straipsnelis:
žr.
aižyti
Šaltinis:
Безлай 1977
, 16
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas