Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gáirė
Straipsnelis:
Lie. gáirė 1. ‘kartelė, kaištis, smaigas, draudyklė’ (daugiau žr. LKŽ III 33) geriausiai pažįstama žemaičių bei vakarų aukštaičių. Kartu su *gáira ‘perpučiamumas, to, kas yra perpučiama, išstatyta vėjui, ypatumas’ vartojamas ir kaip dūrinių antrasis sandas. Tik lieka neaišku, iš kurio dėmens būna padaryti dūriniai su -gairė. Visų šių žodžių grupės pamatas – būdvardis *gaĩras ‘skersvėjų pertraukiamas’ su senąja šaknimi gai-. Iš jo veikiant métatonine rude veikiausiai buvo išvestas sufikso vedinys gáirė (1) ‘skersvėjis, trauksmas; vėjo prapučiama vieta’, kaip senasis vardažodžio abstraktas reiškusi ‘perpučiamas, perpūtimo ypatybė’. Jis kildintinas, remiantis s. air. gaith f., v. air. gaíth, goíth, n. air. gaoth f. (ā-kam.) ‘vėjas’< keltų *gai̯tā- < ide. *gai̯-tah₂-, *gʰai̯- tah₂- arba *gʷʰai̯-tah₂ duomenimis, iš ide. *gai̯-ro-, *gʰai̯-ro- arba *gʷʰai̯-ro- ‘vėjuotas, vėjo pertraukiamas’. Šios šaknies semantika nuo ide. *h₂u̯eh₁- ‘pūsti’ (s. i. vā-ti, gr. ἄησι ‘pučia’, lie. vė́jas, vė́tra ir kt.) reikšmės galėtų skirtis tik nežymiai: įvardijamas arba smarkus, aštrus pūtimas, arba nemalonus skersvėjis, traukis. Gáirė reikšmių įvairovė kelia klausimą, ar čia būta kelių skirtingų žodžių, homonimų, ar skirtingų reikšmių, kilusių iš vienos pirminės reikšmės. Visgi nė viena reikšmių nebuvo pavartota žymiai anksčiau už kitas, be to, atkrinta ir prielaida apie homonimiškus žodžius. Lie. žodžio semantikos raida rodo, jog ir gr. χαίτη < *gʰai̯tā-, tad savo kilme jis tapatus su air. gaith ir abu vedami iš *gʰái̯tah₂-), tokiu atveju lie. *gaĩra-s (gairùs) praforma laikytina *gʰai-ro-.
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 77–84

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas