Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gaižùs
Straipsnelis:
Alb. gjizë f. ‘sorte de ricotta’. G. Meyerio nepaaiškintą žodį N. Joklis priskyrė lo. serum ‘išrūgos’, serozinis skystis’, skr. saráḥ ‘kuris teka’ grupei. E. Lidénas jį priskyrė lie. gaižus, la. gaizs ‘nemalonus, kartus, rūgštus, beskonis’, arm. kc-anem ‘gelti, kąsti’ ir t. t. grupei. Gagų forma gjiz(ë), jei žodžio nosinumas nėra antrinis, rodytų *gjinëzë, morfologiškai *gjinë-zë.
Šaltinis:
Çabej 1962c, 68–69 (75)
Antraštė:
gaižùs
Reikšmė:
kartus
Straipsnelis:
Lie. formą gaižùs atitinka la. gaizs ‘kartus, netikusio skonio’. Lubane dar fiksuojama forma gaîza (= be padažo) putra.
Šaltinis:
Endzelīns DI III (2), 116
Antraštė:
gaižùs
Reikšmė:
negardžiai rūgštus, kartus
Straipsnelis:
Lie. gaižùs ‘negardžiai rūgštus, kartus’, la. gàizs, gaîzs ‘negardžiai rūgštus, kartus’, lie. gaižlus ‘nepatenkintas, priekabus’ : giežùs ‘sugižęs, viskuo nepatenkintas’, gižùs, gyžùs ‘sugižęs; aitrus; įkyrus’, gižlùs, gyžlùs ‘t. p.’, gižnùs ‘t. p.’. Šalia bl. *gaižus yra tik lie. gaižta (gaižo, gaižti) ‘apgižti’, kuris yra antrinis vedinys iš būdvardžio – tai rodo a laipsnis prie -sto-priesagos (plg. Kazlauskas 1968: 319). Kiti būdvardžių variantai turi pirminius juos pamatuojančius veiksmažodžius – lie. giẽžia (giẽžė, giẽžti) ‘ėsti, graužti (gerklėje); gaižuliui būti etc.’ ir geĩžia (geĩžė, geĩžti) ‘pykti, keršyti’ : gỹžta, giñža (gìžo, gìžti) ‘imti rūgti’, gỹžta (gỹžo, gỹžti) ‘t. p.’. Dėl vokalizmo izoliacijos ir dėl paplitimo abiejose rytų baltų kalbose senesniu laikytinas bl. *gaižus.
Šaltinis:
Vanags 1994, 46
Antraštė:
gaižùs
Straipsnelis:
žr. gižti
Šaltinis:
Vaba 1996, 9
Antraštė:
gaižùs
Reikšmė:
bitter
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *, o * atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Pasak Gamkrelidzės ir Ivanovo (Indo-European and the Indo-Europeans, Berlin, New York: de Gruyter, 1995, 83tt.), ide. prokalbėje nebuvo šaknų, turinčių du tos pačios serijos sprogstamuosius priebalsius, kas rodytų opoziciją *k : *, pvz., *gei̯g̑- ‘stechen, beißen’ > osetų œn-γezun ‘gären’ (< iran. *ham-gai̯zai̯a-), arm. kc-anem, aor. e-kic ‘stechen, beißen’, lie. gaižùs ‘bitter’, s. air. gér ‘scharf, sauer’ (<*gig-ro-). Tačiau šis principas yra neteisingas. Bet kokiu atveju, šaknis *gei̯g̑- turėtų būti išplėsta iš *gei̯-, plg. paralelę *gei̯-d- ‘stechen, kitzeln’ (plg. arm. kitak ‘Stich’, s. isl. kitla, s. v. a. kizzilōn ‘kitzeln’).
Šaltinis:
Lipp 2009a, 56–60

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas