Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
garbana
.
Rezultatai
Antraštė:
gárbana, garbanà
Straipsnelis:
Pr. *
garbis
‘kalnas’ pagal vokalizmą arčiausiai siejasi su lie.
gárbana
,
garbanà
, plg.
garbãnė
,
garbãnius
,
garbanótas
,
garbanùkai
,
garbiniaĩ
,
garbanóti
ir pan. [159] Pagal reikšmę ir struktūrą labiausiai siejasi su slavų kalbomis: r.
горб
, ukr.
горб
, bulg.
гъ̀рб
ir kt. Ir baltų kalbose gerai žinomi tos pat šaknies žodžiai su nuliniu laipsniu, plg. lie.
gur̃bti
‘stiprėti’, ‘nykti’,
gurbùs
‘išsikerojęs’ ir t. t. (žr. LKŽ III, 742–743). Iš kitų ide. kalbų tik s. air.
gerbach
‘raukšlėtas’ iš *
gerbā
.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
E–H, 158–161
Antraštė:
gárbana
Straipsnelis:
garbis
– taip reikia taisyti
grabis
E. 28 ‘kalnas’. Giminiškas lie.
gárbana
, s. air.
gerbach
‘raukšlėtas’, r.
горб
‘kupra’, isl.
korpa
‘raukšlė’ ir kt. žr Walde Pokorny I, 595.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 217
Antraštė:
gárbana
Straipsnelis:
Rytų ir vakarų slavų leksema
гриб
‘tikrinis baravykas’ neturi patikimos etimologijos. F. Spechtas (F. Specht, Der Ursprung der idg. Deklination. Götingen, 1944, 319) sl. *
gribъ
gretina su lie.
griẽti
‘nugriebti grietinėlę’,
greĩmas
‘grietinėlė, gleivėtos nuosėdos vandenyje’. Pietų slavų kalbose grybai vadinami
gliva
,
varganj
, o leksema
гриб
čia neužfiksuota. Bandyta ieškoti bendraslaviškos formos, todėl *
gribъ
buvo siejama su pietų sl.
gliva
ir *
gribъ
, *
glibъ
(
r
>
l
). Šiuo atveju giminiškais laikoma lie.
gléima
‘gleivės, glitėsiai’,
gliẽti
‘lipdyti, klijuoti’ (panašiai mano ir Vasmeris [Vasmer REW I, 308]). Visi minėti lingvistai žodį
гриб
bando aiškinti, neimdami domėn giminiškų formų. [93] Tuo tarpu tos pačios šaknies žodžių užfiksuota nemažai, plg. br., vak. r.
гриб
,
гри́ба
‘lūpa (žmogaus)’, vedinys
гри́битсья
‘lūpas papūsti, susiraukti’,
гриба́н
‘kas visada surūgęs, nepatenkintas’,
гри́бы
,
гриба́тки
‘klostės, apsiuvai (suknelės)’. [94] Krenta į akis pateiktų žodžių semantinė vienybė. R.
гриб
‘augalas’ –
гриб
‘veido dalis’ būdingų bruožų analogija ir galbūt santykių išvestinumas signalizuoja, kad abu žodžiai suvokiami kaip atauga, išauga, raukšlė’. Dabar mes priversti prisiminti Petersono hipotezę, kuris sl. *
gribъ
kildina < *
greib-
(pastaroji savo ruožtu < ide. *
ger-
‘lenkti, išsilenkti’). Analogiškų vedinių kitose ide. kalbose nežinoma, bet artimiausiomis giminiškomis formomis derėtų laikyti sl. *
gъrbъ
‘kupra’, lie.
gárbana
,
garbina
, air.
gerbach
‘raukšlė’ (Vasmer REW I, 308).
Šaltinis:
Меркулова 1964 (1965)b
, 93–95
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas