Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gargėti.

Antraštė:

gargė́ti

Straipsnelis:

Skr. veiksmažodis garjati ‘riaumoti, bliauti, zirzti, šnypšti’ savo forma labiausiai atitinka lie. gargė́ti, gargúoti [71] (A. Juškevičiaus žodynas), la. gā̀rgt (praes. gā̀rdzu) ‘gargaliuoti’.

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 71–72

Antraštė:

gargė́ti

Straipsnelis:

žr. gargenti

Šaltinis:

Grinaveckienė 1973, 221

Antraštė:

gargė́ti

Straipsnelis:

Šis veiksmažodis turi bendrašaknių šakninių veiksmažodžių kitose indoeuropiečių kalbose. Tačiau lie. gargė́ti ir s. i. garjati (< *gar-g-) ‘mykia, urzgia ir pan.’ bei s. i. gharghara-ḥ ‘tarškantis, gargantis’ neužtenka, kad būtų galima rekonstruoti bendrą veiksmažodinę šaknį. Rekonstruotina garsažodinė šaknis *gar, kuri neabejotinai yra paveldėta iš indoeuropiečių prokalbės, ir bendra tendencija – garsažodinių veiksmažodžių šaknų reduplikacinė sandara.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 147

Antraštė:

gargė́ti

Reikšmė:

kalbėti gargiančiu balsu, plepėti ir kt.

Straipsnelis:

Veiksmažodis išplėstas vienu konsonantiniu plėtikliu. Lie. gargė́ti, gár̃ga ‘kalbėti gargiančiu balsu, plepėti ir kt.’ turi bendrašaknių šakninių veiksmažodžių kitose indoeuropiečių kalbose: la. gãrdzêt ‘girgždėti (krūtinėje), su girgždesiu kalbėti’, s. i. járate ‘čiurlena, aidi, šnara, šaukia’ garjati ‘mykia, urzgia ir pan.’, ghar-ghara-ḥ ‘tarškantis, gargantis’, s. isl. kœra ‘sakyti, skųstis’, s. v. a. kerran ‘girgždėti’. Šio veiksmažodžio išplėstos šaknies vedinių yra kitose indoeuropiečių kalbose: slov. grgati ‘gurgeln, girren’, r. gróchot ‘triukšmas, garsus juokas’, arm. karkač ‘Lärm’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 232

Antraštė:

gargė́ti

Reikšmė:

отекать, оплывать (о свече)

Straipsnelis:

Žr. gargolas

Šaltinis:

Лучиц-Федорец 1989, 170